Taip jau numatė gamta, kad moterys yra sentimentalesnės už vyrus. Negana to, joms „nedraudžiama” atvirai reikšti emocijas. Tačiau ką daryti, jeigu emocijos veržiasi per kraštus – tiesiogine šio žodžio prasme? Kas apskritai yra tos moteriškos ašaros: būdas manipuliuoti aplinkiniais, nebrandumo požymis ar organizmo gynybinė reakcija? Ir kokiais atvejais reikia vengti ašarų, o kokiais – priešingai, duoti jausmams valią?
Statistika byloja, kad moterys verkia keturis kartus dažniau nei vyrai. Pusė jų daro tai bent kartą per savaitę. Paaiškinti tai labai paprasta: moterys, skirtingai nei vyrai, emociškai labilios, t.y. lanksčios. Be to, visuomenės normos moko vyrus būti santūriais ir nedemonstruoti silpnumo.
Ir labai blogai, kad vyrai sau to neleidžia. Mokslininkai įrodė, kad taip vadinamos emocinės ašaros, kurias sukelia stipri psichologinė reakcija, turi gydomąjį efektą, kurį galima palyginti su atsipalaidavimu po stipraus fizinio krūvio. Be to, ir tai labai svarbu, ašaros, kurias sukelia streso situacija, užkerta kelią širdies perkrovoms, prisiimdamos visą smūgį sau.
Tokios ašaros apvalo ne tik psichiką, bet ir kūną. Mokslininkų nuomone, ašarose esama streso hormono, kurį išskiria smegenys stipraus emocinio pliūpsnio momentu. Ašarų skystis pašalina iš organizmo medžiagas, kurios išsiskiria psichiškai persitempus. Dėl to išsiverkęs žmogus jaučiasi ramiau ir netgi žvaliau. Tačiau gero po truputį, kaip sakoma. Tarkime, jeigu jūsų akys nuolat šlapioje vietoje, tai gali būti depresijos požymis, turėkite tai galvoje.
Tačiau moterys nebūtų moterimis, jei neišmoktų panaudoti šio „ginklo” pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose. Ne paslaptis, kad kiekvienos moters arsenale atsiras vietos šiam galingam poveikio vyrams instrumentui.
Kiekviena iš mūsų bent kartą gyvenime buvo viršijusi leistiną greitį ir buvo sustabdyta kelių policijos. Ir tai tas atvejis, kai mokėjimas laiku paleisti ašaras gali puikiai pasitarnauti. Iš pradžių panelė nekaltai mirksi akutėmis. O po pasiūlymo užpildyti dokumentus, akyse jau sužiba ašaros. Tuo pat metu pažeidėja su kalta šypsena teisinsis ir galbūt netgi papasakos visiškai neįtikėtiną istoriją, dėl ko ji buvo priversta pažeisti kelių eismo taisykles. Netgi tokioje situacijoje policininkas greičiausiai paleis merginą. Nes netgi patys rūsčiausi vyrai nesugeba atsispirti moteriškoms ašaroms.
Arba įsivaizduokite situaciją iš šeimyninio gyvenimo. Gimtadienio išvakarėse žmona atsargiai užsimena, kad mylimas vyras padovanotų jai audinių kailinius. Vyras atsako tiesiai: šeimos biudžetas neištemps tokių išlaidų – mes ką tik grįžome iš atostogų, išmokėjome kreditą už automobilį, šalyje – krizė ir panašiai. Žmona sutinka su vyro argumentais, susigūžia ir ima, tarkime, tylomis perjunginėti TV kanalus. Tolimesni vyro mėginimai pasikalbėti atsitrenkia į tylos sieną. Ir štai finalinis akordas: žmona trumpam atsitraukia nuo TV žiūrėjimo ir pakelia į vyrą ašarotas akis. Ar verta kalbėti, kad kailinius ji gaus jau sekančią dieną?
Psichologai vadina šį reiškinį „šantažo ašaromis”. Šis manipuliavimo metodas veikia vyrus gerokai stipriau, nei isterija su indų daužymu, grasinimai ar nekalbadieniai. O viskas dėl to, kad tokiu būdu moterys aktyvuoja vyrams kaltės jausmą, pagrįstą vaikiškais prisiminimais – kai berniukas nuskriaudžia mergaitę, o ji iš skausmo verkia. Kad nepatirtų to jausmo, vyrai pasirengę padaryti labai daug. Tačiau viskam yra ribos.
Kaip byloja tyrimai, apie trečdalis santuokų su moterimis, naudojančiomis tokius metodus, suyra nesulaukusios netgi 5 metų jubiliejaus. Bėgant laikui, vyrui vis sunkiau kęsti šantažą ir prievartavimą, atseit „tu labai kaltas, išpirk savo kaltę”. Dėl to vyras pradeda ieškotis partnerės, pasirengusios konstruktyviam dialogui. Beje, būtent toks metodas, sprendžiant konfliktus, yra dvasinės brandos požymis.
Audringas jausmų reiškimas darbo aplinkoje laikomas negalimu. Galų gale darbovietė – tai ne psichologo kušetė, čia žmonės reikalus tvarko. Mokslininkai, beje, nustatė, kad ašaros turi stiprų vienijantį pradą. Verkiantis žmogus signalizuoja, kad jis nusimetė visas apsaugines priemones ir šiuo momentu yra toks, koks yra iš tikrųjų. Tai padeda užmegzti emocinius ryšius su aplinkiniais, kurie pajunta verkiančiam pasitikėjimą.
O Izraelio mokslininkas Orenas Hasonas netgi pasiūlė naudoti ašaras užmezgant asmeninius ryšius tarp žmonių. Jo nuomone, keli verkiantys žmonės suartės kur kas greičiau, juk jie pergyvena tas pačias emocijas, kurių nuoširdumu galima neabejoti.
Facebook’o šefė Šeril Sendberg nuėjo dar toliau – ji pareiškė, kad sveikina darbuotojų ašaras, vertindama tai kaip dalį kompanijos sėkmingumo. O paskui prisipažino, kad pati dažnai verkia darbo vietoje. Greičiausiai žymioji verslininkė turėjo galvoje džiaugsmo ašaras. Kaip ten bebūtų, tai pagerino ir jos, ir kompanijos įvaizdį. Juk atvirumas visada sveikintinas.
