Ji žino, ko nori, ir nebijo prašyti. Ji turi savo orumo jausmą ir savimi neprekiauja.

Ji emocinga. Kartais pernelyg.

Ji save girdi, ir dėl to tokiai moteriai sunku ką nors primesti prieš jos valią.

Ji mato gyvenimo prasmę ir nėra pasiruošusi jos atsisakyti.

Ji gyva. Ji – ne robotas ir ne lėlė.

Ji nenuspėjama, impulsyvi, permaininga, emocinga.

Ir kaip rezultatas – nepatogi aplinkiniams. Jos negalima nuspėti, prognozuoti, pajungti savo valiai, nesigaus ir ja pasinaudoti.

Kasdienybėje daug patogesnė yra ta, kuri viską tempia ant savo kupros, net jeigu jos šito niekas neprašo.

Arba ta, kurią lengva nusitempti į lovą, neprisiimant už ją atsakomybės, tik ką nors pažadėjus, o gal netgi nepažadėjus. Arba ta, kuri nieko nenori ir nieko neprašo.

Norint būti laiminga moterimi, reikia išmokti pasakyti „ne”.