Tėvai visada pasirengę ištiesti pagalbos ranką savo vaikams.

Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai esame pernelyg pasinėrę į savo rūpesčius ir tikimės, kad situacija išsispręs savaime, o vaikas tokiu būdu išsiugdys savarankiškumą.

Pateikiame tris atvejus, kai turėtumėte nedelsdami įsikišti.

Mažylis verkia

Nesvarbu, ar ašarų priežastis – išties tikrai rimtas incidentas, ar nedidelis nemalonumas: bet kuriuo atveju vaikui dabar reikia stipraus suaugusiojo, kuris padėtų jam išgyventi ašaras sukėlusius jausmus.

Jums netgi nebūtina nieko sakyti – tiesiog apkabinkite vaiką ir palaukite, kol ašarų srautas ir karšti jausmai nurims.

Mažylis pyksta

Pyktis – ypatingas jausmas, o jam įveikti kūdikiui būtinai reikia tėčio arba mamos pagalbos.

Už vaiko pykčio gali slėptis baimė, nusivylimas ar skausmas, todėl šis jausmas reikalauja ypatingo mūsų dėmesio.

Mažylis pats nežino, ko jis nori

Dėl šio netikrumo vaikas pyksta, verkšlena ir bando mūsų nervų tvirtumą. O dabar pagalvokite: jeigu jūs, suaugusieji, šiuo momentu negalite pakęsti tokio vaiko, tai kaip jausis jis pats?

Reikia leisti sau prisiimti bent dalį tos nepakeliamos būsenos, kurioje tuo metu yra vaikas, užuot nukreipę visą tą beviltiškumą ir negatyvumą į mažojo žmogaus vidų.

.