Kai mes susiduriame su neįveikiama vidine aklaviete, kančios šaltiniu arba disharmonija, mums norisi kuo greičiau atsikratyti šio skausmo, todėl mes renkamės vieną iš dviejų sprendimų: arba bandome kažkaip spręsti problemą, tačiau neturėdami tam energijos arba resursų, tik dar labiau didiname diskomfortą ir įtampą; arba – stengiamės atsiriboti nuo problemos, apsimesdami, kad jos nėra arba ji jau išspręsta, ir tokiu būdu gauname nekontroliuojamą monstrą pasąmonėje.
Tačiau, jei nepavyksta išspręsti problemos, jei mes negalime jos įveikti – mums reikėtų laikytis visiškai kitokios strategijos.
Suvokdami, kad mes dabar negalime harmoningai išspręsti iškilusio klausimo, verčiau turėtume paieškoti galimybių padidinti savo energiją, neignoruojant problemos, bet ir nesureikšminant jos.
Kitais žodžiais tariant, mums reikėtų ne nuolat narplioti neišsprendžiamą problemą ir neignoruoti jos, bet – turint ją omenyje, užsiimti kažkuo kitu – tuo, kas leistų mums padidinti savo energiją; o jau sukaupus pakankamą energijos resursą – sugrįžti prie problemos sprendimo, nes, būdami harmoningoje būsenoje, galime efektingai ją išspręsti.
