Nieko atsitiktinai nevyksta. Ieškokite savų, klausykitės Visatos.
Yra toks nemalonus žodis „auka”. Tai žmogus, kurį stumdo, žemina, kartais netgi atvirai valosi į jį kojas. O jis viską kenčia, prisiima kaltę sau, vis bando gerinti santykius. Jis netgi pinigus gali mokėti, kad išspręstų problemą…
Argi nori būti tokiu? Tačiau žmonės patys kažkodėl tampa tokiomis „aukomis”. Kartais net patys to nepastebėdami. To išvengti paprasta, reikia tiesiog išstumti iš aplinkos tuos, kurie jums netinka.
Pateiksiu kelis pavyzdžius.
Turiu draugą. Jis lyg ir geras, tačiau pasikliauti juo nesigauna. Susiruošiame su kompanija į gamtą šašlykų valgyti, jis turi užpirkti mėsos, bet paskutinę akimirką pasako, kad negalės. Arba parduotuvėse nieko nerado. Ir nesvarbu, kad artimiausiame prekybos centre galima prisipirkti visą kalną tos mėsos. Skolinasi, bet negrąžina. Gali atsitiktinai išpliurpti kitiems svetimą paslaptį.
Ar reikia tokį pakęsti? Žinoma, kad ne. Jau pats pirmasis skambutis, kai žmogus paveda – tai priežastis pagalvoti apie tai, ar verta jį laikyti šalia savęs.
Arba štai kita situacija.
Vaikinas pakvietė merginą į pasimatymą. Ji atėjo su kulniukais, vakarine suknele, 100% kosmetika. O jis ją vedžioja po parką, nors mato, kad jai sunku prabangiais bateliais žingsniuoti takeliais.
Arba iš karto tempiasi į savo namus.
Ar reikia tęsti santykius? Ne, žinoma. Kartą pasireiškęs kaip šykštuolis ar nedėmesingas stuobrys, jis ir toliau toks liks.
Žmonės nesikeičia, tai visada verta prisiminti.
Tačiau tai patys suprantamiausi pavyzdžiai. Visata kartais ne taip tiesiogiai pasako „tau tai netinka”. Tereikia įsiklausyti į savo jausmus. „Širdimi jaučiu” – senas posakis, bet labai gerai apibūdina esmę. Lyg ir nėra prie ko prikibti, neapgaudinėja, nenuvylė. Iki tam tikro laiko. Tik vis tiek jaučiamas kažkoks puvėsiukas.
Įsižiūri: o jis vis tik gadina aplinkinių gyvenimą, po lašelį, o trupinėlį. Ėjo gatve, įspyrė katei. Kavinėje apšaukė padavęją, dar ir arbatpinigių nepaliko. O su jumis šypsosi, elgiasi gražiai ir maloniai.
Tačiau jums prieš akis – vis ta vargšė katė. Ir nusiminęs padavėjas, kuris stengėsi, tačiau vietoj arbatpinigių gavo tik negatyvą.
Ilgai galvoti neverta. Visata iš pradžių įspėja smulkmenomis: su šituo žmogumi geriau nebendrauti. Pastebėjote elgesį, kuris jums asmeniškai netinka – viskas, stop. Jūroje yra labai daug žuvų. O žmonių Žemės planetoje – dar daugiau.
Nereikia būti ” kantriai „ir teisinti: „Na, gal jis tiesiog nemėgsta kačių? Nuotaika buvo prasta. Netyčia išliejo pyktį ant padavėjo”.
Nieko atsitiktinai nevyksta. Tai ne tavo žmogus, pašalink jį iš savo aplinkos.
Ieškokite savų, klausykitės Visatos.
.
