Žaisdami vaikai mokosi būti suaugusiais

Ar žaidėte vaikystėje? Ar leido tėvai žaisti su bendraamžiais?

Maniškės ir mano vaikų kartos gyvenime žaidimui pakako vietos. O paskui, dėl padidėjusių informacinių srautų, dėl suprastėjusio saugumo, atsiradus virtualiems žaidimams, gyvi ir aktyvus žaidimai su bendraamžiais pradėjo nykti.

Vaikų darželyje daugiausiai rūpinamasi vaiko saugumu ir stengiamasi išvengti konfliktų su tėvais.

SAVIUGDA IR TOBULĖJIMAS - paprastai apie psichologiją ir saviugdą

Tai visiškai teisinga, tačiau kad būtų išpildytos šios dvi taisyklės, vaikų žaidimus stebi griežta ir budri auklėtojų akis. Žaidimuose nebėra spontaniškumo, galimybės sąveikauti vienas su kitu, neįmanoma fantazuoti, vaikai neugdo įgūdžio bendrauti, nusileisti, susitarti, apginti savo ribas.

Siekdami kuo anksčiau pradėti ugdymą, tėvai siūlo vaikui stebėti, kaip žaidžia filmukų herojai, realius žaidimus pakeičia ugdymo užsiėmimais, manydami, kad būtent tai užtikrins mažyliui sėkmę mokykloje. Tačiau tai viso labo mitas.

Vaikai mokosi žaisdami!

Taip, gyvas ir aktyvus žaidimas su bendraamžiais ir suaugusiais – pati optimaliausia vaiką ugdanti erdvė.

Žaisdami, vaikai mokosi megzti ir palaikyti santykius su kitais žaidimo dalyviais, išmoksta greitai sureaguoti į pasikeitusią situaciją, fantazuoti, įsivaizduoti, pasirinkti geriausius variantus, lyginti variantus, logiškai mąstyti.

Vaikai, kuriems leidžiama žaisti, ir kurie žaidžia su malonumu ir pasitenkinimu, sėkmingiau mokosi mokykloje ir sėkmingiau gyvena suaugę. Jie aktyviau užsiima pasaulio pažinimu.

Šie žmonės išmoko gauti naudos sau, atsisakyti to, kas nenaudinga ir kenksminga, jie moka eiti link tikslo ir niekam neatsiskaitinėti, jei šiandien pralošė, nes rytoj galima bus viską peržaisti ir nugalėti.

Įgyti tokios patirties ir tokių įgūdžių galima tik gyvame žaidime, net jeigu vaikas žaidžia pats su savimi, bet ne virtualioje žaidimo erdvėje, savaime aišku.

Žaisdami, vaikai užmezga bazinius santykius, tyrinėja savo emocijas, išsiaiškina, kaip į jas reaguoja kiti žaidimo dalyviai.

Vaikai mokosi jausti vienas kitą, pergyventi, užjausti.

Kelias nuo priežasties link pasekmės realiame gyvenime užima daug laiko. Kartais pasekmės vaikui būna nemalonios ir destruktyvios. Žaidimas gi suteikia galimybę per kelias minutes pajausti  atliktų ar neatliktų veiksmų pasekmes. Šita patirtis lieka žmogui visam gyvenimui.

Žodžiai ir pamokslavimai duoda žymiai prastesnį efektą, nei žaidimai su bendraamžiais.

Tepadeda jums žaidimai, mieli tėveliai.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *