Amerikiečių ekspertai paneigė plačiai paplitusią mitą, kad genetika turi įtakos žmogaus grožio suvokimui. Kaip paaiškėjo, patrauklumo jausmas atsiranda žmonėms išimtinai veikiant socialiniams veiksniams.
Jungtinių Valstijų mokslininkai pakvietė 800 identiškų ir neidentiškų dvynių porų sudalyvauti savo eksperimente. Kiekvienas iš savanorių turėjo peržiūrėti 200 nuotraukų su skirtingais veidais, kiekvieną iš jų įvertindamas pagal septynių balų skalę, taip pat reikėjo įvardinti patraukliausius ir nemaloniausius iš jų.
Mokslininkai nusprendė atlikti tyrimą su dvyniais, kad suprastų, kiek sutampa žmonių su panašiais ir skirtingais genetiniais kodais skoniai. Kaip paaiškėjo, tiek vieni, tiek kiti dalyviai pademonstravo absoliučiai panašius rezultatus. Remdamiesi šiuo tyrimu, ekspertai padarė išvadą, kad grožio pojūtis formuojasi individualiai, asmeninių išgyvenimų įtakoje. Pavyzdžiui, žmogui didelę įtaką gali daryti tokie veiksniai kaip artimųjų nuomonė, aplinka ar žiniasklaida. Be to, ekspertai priėjo prie išvados, kad dauguma žmonių turi vienodą nuomonę apie grožį (kalbant apie universalius bruožus).
O štai su įžymybėmis viskas kitaip: vertindamas žinomų žmonių išvaizdą, žmogus nustoja būti objektyvus. Eksperimento metu dvyniai vienodai įvertino visiškai nepažįstamų veidų patrauklumą, tačiau išvydę garsenybę, pradėjo ginčytis. Pasak mokslininkų, jų tyrimas paneigia ankstesnes specialistų, manančių, kad grožio jausmas yra genetiškai užkoduotas, nuomonę.
