Gamta mėgsta pusiausvyrą ir stengiasi ją išlaikyti. Kai visos mintys sukasi apie sveiką mitybą, tai virsta manija. Tokie žmonės pasmerkia save vienatvei, per smarkiai suliesėja, jų organizmui ima trūkti svarbių medžiagų. Medikai tokiais atvejais nustato ortoreksiją, kuri turi panašumų su anorekcija.
Pienas yra tabu, cukrus – taip pat, kvietiniai produktai pasmerkiami, net vaisių ir daržovių, kurie nėra išauginti ekologiškame ūkyje, jau nebegalima dėti ant stalo. Perdėtai puoselėjantys sveiką mitybą maitinasi tik keliais rinktiniais maisto produktais, ekstremaliu atveju – išaugintais savo darže. Kai kurie žmonės taip intensyviai rūpinasi sveika mityba, kad tokia manija net tampa net pakerta jų sveikatą…
Vokietijos endokrinologų draugija įspėja dėl ortoreksijos, kuri gresia „sveikos mitybos apsėstiems“ žmonėms.
Tokie asmenys sudžiūna, nes beveik nebelieka produktų, kuriuos jie gali leisti sau suvalgyti. Jų organizmas kenkia nuo gyvybiškai svarbių medžiagų trūkumo. Vakarėliai, svečiavimasis pas draugus ir gimines jiems tampa neįmanomi, nes ten negalima gauti maisto, kuris atitiktų jų mitybos planą. Jie stengiasi „misinoieriauti“, primesti kitiems savo įsitikinimus ir mitybos būdą, todėl normalūs žmonės paprastai nuo jų atšlyja.
„Sveika mityba gali įgauti liguistų požymių, – sako vokiečių psichiatras Ulrichas Voderholzeris, vadovaujantis Rosenecko klinikai Pryne. – Smarkiai padidėja tikimybė susirgti depresija dėl nutrūkusių socialinių ryšių.“
Kartais ortoreksija laikoma anoreksijos atmaina
Ortoreksija sergantiems žmonėms svarbiausia problema būna ne tariamai sveika mityba. Čia prisideda priklausomybės požymiai, nors ortoreksija nelaikoma tikra priklausomybe. Kai toks asmuo suvalgo ką nors, kas neatitinka jo įsitikinimų, jį ima graužti kaltės jausmas, apima baimė, kad praranda savo gyvenimo kontrolę, ir pažeidė savo sveikatą.
„Daliai tokių pacientų, daugiausia moterims, ortoreksija būna susijusi su svoriu ir savo kūno suvokimu“, – aiškina psichologė Friederike Barthels iš Diuseldorfo eksperimentinės psichologijos universiteto. Noras būti liesa skatina tokias pacientes sveikai maitintis, prie jo prisideda baimė susirgti nuo nesveiko maisto. F.Bartels įsitikinusi, kad kai kuriems pacientams ortoreksija būna savotiškas anorekcijos variantas.
Vis dėlto medikai dar ginčijasi dėl diagnozės. Ortorekcija kol kas nėra oficialiai pripažinta kaip atskira liga. . Voderholzeris laiko ją viena mitybos sutrikimo formų. Tai patvirtina ir Barthels atliktų tyrimų rezultatai.
Glutenas, kuris suklijuoja kūną iš vidaus
Sprendžiant pagal tyrimų , kuriuos atliko Barthels su savo kolegomis, rezultatus, 1–2 procentai žmonių serga ortoreksija. Jiems būdingas perdėtas rūpinimasis sveika mityba, nesveikų produktų baimė, keisti supratimai, kurie produktai sveiki, o kurie gali pakenkti kūnui. „Pavyzdys gali būti vieno paciento baimė, kad gludenas gali suklijuoti kūną iš vidaus“, – pasakoja Barthels.
Veganai, kurie dėl filosofinių , religinių ir moralinių įsitikinimų atsisako gyvulinės kilmės produktų, anot Diuseldorfo psichologės, nelaikomi sergančiais ortoreksija. O veganams, kurie pasirinko šį mitybos būdą, kad sumažintų susirgimų pavojų, ortoreksija gresia.
Ypač didelis pavojus gresia veganėms, kurios tokia mityba siekia suliesėti. Taip pat ir visiems kitiems, kurie laikosi labai griežtų, specifinių dietos taisyklių, padidėja rizika tapti mitybos fanatikais.
Sveika mityba tampa religijos pakaitalu
„Ortoreksija dažniausiai būna orientacijos sudėtingoje visuomenėje paieškų pasekmė. Sveika mityba tampa religijos pakaitalu. Ji stabilizuoja savo vertės suvokimą“, – aiškina Vorderholzeris.
Pacientai būna įsitikinę savo elgsenos teisingumu ir nenori jokiu būdu jos keisti. „Mūsų tyrimai parodė, kad net vidutinio sunkumo ortoreksija komplikuoja gyvenimą, sumažina pasitenkinimą gyvenimu ir pablogina savijautą“, – aiškina Barthels.
Gydytis būna pasirengę tik tie, kurie smarkiai suserga ir nusilpsta dėl vienpusiškos mitybos. Jiems dera kreiptis į psichologus, psichiatrus ir specialistus, kurie gydo mitybos sutrikimus.
