Emocinio atitrūkimo santykiuose požymiai

Emocinis prisirišimas gali būti suprantamas atsakas į traumą ar nerimą, tačiau jis taip pat gali pakenkti jūsų santykiams.

Ar aplinkiniai dažnai sako, kad esate šaltas arba, jo jus sunku suprasti? Ar savo santykiuose kovojate su intymumu ir atvirumu? Tai gali būti emocinio atitrūkimo požymiai.

Normalu, kad norite apsaugoti savo jausmus ir nesusižeisti, tačiau kartais šis atitrūkimas gali nueiti per toli. Tai nereiškia, kad jūs ketinate atstumti žmones, bet jūs tiesiog negalite atsiverti kitiems, kai santykiai tampa rimti.

Emocinis atitrūkimas gali trukdyti susirasti draugų, romantiškų ryšių ar net kilti karjeros laiptais. Šios savybės atpažinimas yra pirmas žingsnis, norint ištirpdyti tą ledinę širdį ir gyventi visavertiškesnį, intymesnį gyvenimą su artimiausiais žmonėmis.

Kas yra emocinis atitrūkimas?

Emocinis atitrūkimas yra nenoras arba nesugebėjimas susisiekti su kitais žmonėmis emociniame lygmenyje.

Kai emocinis atitrūkimas yra nevalingas arba lėtinis, tai gali būti gilesnės problemos, pvz., nerimo, depresijos, nesugebėjimo sukurti emocinius ryšius, atsako į traumą ar kitos psichinės sveikatos būklės, požymis. Jei įtariate, kad taip gali būti, pasitarkite su gydytoju arba susiraskite kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą, kuris jus pakonsultuoti.

Lengvesnėmis aplinkybėmis emocinis atsiribojimas gali padėti nustatyti tam tikras santykių ribas ir išvengti nereikalingų pykčių su žmonėmis, reikalaujančiais per daug emocinių investicijų.

Tačiau, kai jaučiatės tarsi „sustingę“ situacijose, kuomet kiti paprastai išreiškia emocijas ar jūs pats stengiatės atsiverti tiems, kuriuos savo gyvenime laikote artimais, tai gali trukdyti jūsų savijautai ir santykiams. Dėl to galite jaustis dar labiau vieniši ar prislėgti.

6 emocinio atitrūkimo santykiuose požymiai:

1.    Jaučiatės nepatogiai, kai kiti pasidalina savo jausmais.

Emociškai atitrūkęs žmogus gali pastatyti „sieną“ tikėdamasis, kad kiti žmonės nesikreips į juos, norėdami išsilieti dėl savų problemų.  Tokioje situacijoje atsidūrę emociškai atitrūkę žmonės, kai kas nors išreiškia emocijas, jaučiasi nepatogiai.

Normalu, kad ne visada žinote, ką pasakyti žmonėms, bet jei ką nors paguosti priverčia jus jaustis nepatogiai, gali būti , jog esate emociškai atitrūkęs.

Žmonių palaikymas gerais ir blogais laikais stiprina jūsų ryšius. Galbūt norėsite susidoroti su savo emocijomis vieni, bet jei kas nors nori jums atsiverti, būkite jiems atviri ir neatstumkite jų, kai jiems labiausiai jūsų reikia

2.    Nesidalijate emocijomis.

Nenorite atrodyti „prisirišęs“ ar silpnas, todėl net ir tamsiausiais laikais esate linkęs sutramdyti savo emocijas ir vengti būti pažeidžiami. Tai neleidžia jums užmegzti bet kokio emocinio ryšio su kitais žmonėmis.

Jums emocijos yra privačios ir niekada neieškosite peties, ant kurios galėtumėte verkti. Tačiau mokėjimas atsiverti žmonėms ir būti nuoširdžiam dėl savo emocijų yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.

Kitų žmonių neprisileidimas tik susilpnins jūsų santykius ir pablogins jūsų problemas. Žmonės, kuriems rūpite, nori būti šalia jūsų ir juos įsileisti neturėtų būti gėda.

3.    Naudojate sarkazmą kaip apsisaugojimo įrankį.

Nuo rimtų temų atsitraukite save niekinančiu pokštu ar sarkastišku komentaru.

Taip yra todėl, kad nusivylimo, sielvarto ar net laimingų akimirkų metu esate pasiryžęs atrodyti nenuobodus. Norite atrodyti stiprūs ir nepaveikti jūsų gyvenimo problemų. Arba galbūt jūs tiesiog nenorite, kad jums būtų skirtas visas dėmesys.

Nukrypimas nuo savo tikrų emocijų tik dar labiau apsunkina šias problemas. Kai sėkmingai atitraukiate žmonių dėmesį pokštu, tai, ką iš tikrųjų darote, yra nesugebėjimas išsivaduoti iš savo neigiamų minčių.

4.    Supykstate, kai žmonės bando spręsti problemas.

Kai žmonės vadina jus šaltu ar nepasiekiamu, jaučiate poreikį ginti arba pulti. Jie ketina jums padėti arba suteikti jums erdvės būti sąžiningam, bet jūsų pirmasis instinktas yra trauktis ir neigti, kad problema išvis egzistuoja. Taip yra todėl, kad jaučiatės nepatogiai, kad jiems pavyko aptikti tai, ką taip stengėtės nuslėpti.

Jūs naudojate pyktį kaip buferį, kad jie negalėtų padėti jums suprasti tiesos. Gali būti baisu, kai jautiesi priverstas kalbėti apie tai, apie ką nesate pasirengęs kalbėti, bet galbūt laikas ką nors įsileisti. Jei kas nors nori padėti, tai rodo, kad jam tai rūpi ir jis nesistengia jūsų nuliūdinti.

5.    Nutraukiate santykius.

Kad išvengtumėte bet kokio pažeidžiamumo lygio, nutraukite santykius jiems net neprasidėjus. Tai gali būti draugystė, romantiški santykiai ar net šeimos santykiai. Kai matote per didelio suartėjimo požymius, greitai nutraukiate ryšius, jog niekas negalėtų pasinerti į jūsų emocijas. Jei praeityje buvote įskaudintas, suprantama, kad jaučiatės uždaras, tačiau gyvenimas dėl to gali tapti ilgas ir vienišas.

Būti atviram draugystėje ir romantiškuose santykiuose gali atrodyti kaip didelė rizika, tačiau atlygis yra dar didesnis. Jei užmegsite prasmingus ryšius, turėsite daugiau žmonių, kurie jus palaikys, jei vieni santykiai pablogės.

6.    Norite būti vienam.

Kodėl nutraukiate santykius? Nes sakote sau, kad jums nieko nereikia. Reikia žinoti, kad kitas žmogus jūsų neišgelbės nuo visų jūsų problemų tačiau žinojimas, jog turite ką nors, į ką būtų galima atsiremti, pagerins jūsų gyvenimą į gerąją pusę.

Jūsų poreikis būti vienam gali būti labai ištikus negandoms, o jei ir toliau atstumsite žmones, nieko neturėsite, jei bus sunku. Būti nepriklausomam yra geras dalykas, bet kokia gyvenimo prasmė, jei neturi draugų ir artimųjų, su kuriais galėtum pasidalinti džiaugsmu?

Kas sukelia emocinį atitrūkimą?

Yra keletas emocinio atitrūkimo priežasčių. Kai žmogus yra savanoriškai emociškai atitrūkęs, gali būti, kad jis tiki, kad taip bus lengviau arba nenori įsitraukti į kitų žmonių gyvenimus.

Kita priežastis yra traumuojantys įvykiai, prievarta ar ankstesnis susidūrimas, pasibaigęs emociniu atsiribojimu. Tokiais atvejais žmogus gali tapti nepaklusnus dėl savo patirties, todėl sunku užmegzti ryšį ir atsiverti šeimai bei draugams.

Emocinis attrūkimas taip pat gali būti tam tikrų antidepresantų arba psichinės sveikatos būklės ir asmenybės sutrikimų, tokių kaip bipolinis sutrikimas, šalutinis poveikis.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *