Mes dažnai ignoruojame ženklus, kad santykiai ėmė mus vien tik varginti ir erzinti. Negana to, akivaizdžių priežasčių nerimauti, regis, nėra: jūs nesipykstate, neįkyrite vienas kitam, jūsų poroje viskas klostosi sklandžiai. Iš pirmo žvilgsnio.

O iš tikrųjų anaiptol ne viskas, kas mums atrodo menka, logiška ir socialiai priimtina, iš tiesų priimtina ir logiška ar menka. Štai keletas elgesio pavyzdžių, kurie jus turėtų paskatinti stipriai susimąstyti apie savo santykius.

Jums nebeįdomu įrodinėti savo požiūrio

Mes suprantame, jūs galite pasakyti: „Bet juk tai nuostabu – mažiau kivirčų ir išeikvotų nervų“. Tačiau normalių santykių be ginčų nebūna: žmonės stengiasi įrodyti vienas kitam, kad yra teisūs, ir tai nėra egoistiška. Tai – noras perteikti partneriui savo išgyvenimus, nuoskaudas, jausmus; parodyti, kad tau ne vienodai rodo; atkreipti dėmesį į tai, kas jums netinka.

Jeigu santykiai tapo jums abiem neįdomūs, reiškia, judu daugiau nebesiginčysite. Jums labiau patinka nutylėti ir numoti ranka į tai, ką apie jus pagalvos artimas žmogus, kaip jis traktuos jūsų poelgį, ar įsižeis, ar ims pergyventi.

Dažnai žmonės klaidingai mano, kad jeigu poroje apskritai nėra jokių nesutarimų, reiškia, su jais viskas gerai. Na, galbūt ir yra išimčių, tačiau iš esmės tai ne kas kita, kaip pavojaus signalas, liudijantis, jog žmonėms nusispjauti vienam į kitą.

Gyvenate kaip kaimynai tiesiog dalinatės buitimi ir ne daugiau

Jūs gyvenate kartu, tačiau kiekvienas lyg ir atskirai. Turite skirtingą pasaulėžiūrą, gyvenimo vertybes, požiūrį į ateitį, interesus. Tai gali pasireikšti tiek buityje, tiek įprastuose pokalbiuose.

Jeigu santykių pradžioje įsimylėjimas užgožia visa tai, kas išdėstyta aukščiau, ir jums atrodo, kad pavyks susitarti, surasti kažką bendro (kažką daugiau už vien tik simpatiją), kažkur nusileisti ir kažkaip suderinti savo gyvenimo tikslus, tai šitaip galvodami, jūs smarkiai klystate.

Taip iš tikrųjų gali nutikti, tačiau tikimybė pernelyg maža. Greičiausiai po kelių mėnesių suvokimas, kad niekas iš judviejų nenori nusileisti ir atsisakyti savo pasaulio paveikslo partnerio naudai, sugrąžins jus į realybę, ir jūs imsite vienas nuo kito tolti. Žinoma, emocinio ryšio tarp jūsų irgi jau nebebus.

Tokiu atveju jūsų bendras gyvenimas primins studentiškus metus, kai nuomojotės butą su kokiu nors draugeliu: jums lyg ir komfortiška, ir niekas nelenda į kito asmeninę erdvę, tačiau ir apie jokią bendrą ateitį negali būti jokios kalbos. Jūsų gyvenimo scenarijai yra visiškai skirtingi ir neturi jokio kontakto.

Esate per daug užsiėmęs ir neturite laiko santykiams

Ar verta priminti elementarią tiesą, kad jeigu bus didelis noras, tai ir laiko atsiras. Tegul ne ypatingai daug, tegu ne tiek, kiek norėtųsi, tačiau bet kokiu atveju laiko atsiras. Nei įtemptas grafikas darbe, nei didelis nuovargis negali sutrukdyti dviem žmonėms, kuriems vienas kito reikia, skirti bent valandą pasimatymui ar tiesiog pasikalbėti.

„Per daug užsiėmęs“ reiškia – „man nelabai norisi“. Ir kitų priežasčių čia ieškoti beprasmiška. Jeigu nuolat neturite laiko vienas kitam, susitikite ir aptarkite, ar turėtumėte tęsti tokius santykius, ar imsite juose ką nors keisti, o gal nuspręsite viską užbaigti ir taikiai išsivaikščioti.

Jūs nekuriate planų ateičiai

Niekas pačioje pradžioje nekalba apie vestuves, būsimus vaikus ir būsimą namuką už miesto. Į tokius apmąstymus leidžiasi jau „nusistovėjusios” poros, kurios nusprendė, kad yra pasiruošusios įteisinti santykius. Bet jeigu jūsų gyvenime apskritai nėra ateities planų, verta apie tai susimąstyti.

Kai sutinkate žmogų, jūs turi būti tikras, kad šie santykiai turi rytojų. Jums nereikia galvoti, ar tikrai pasipiršite, o jūsų mergina vargu ar svarstys, kiek vaikų jums reikės susilaukti. Galbūt po kelių mėnesių išsiskirsite – kas ten žino, kaip viskas susiklostys. Nežvelgti pernelyg toli į ateitį – normalus dalykas. Tačiau jeigu negalite susiplanuoti netgi artimiausių savaitgalių, jūsų situacija tikrai ne kokia.

Neprašote vienas kito pagalbos

Dažniausiai tai atsitikdavo savaime: paprašėte, kad po darbo jums ką nors skanaus pagamintų, o ji, net nesusimąstydama, paskambindavo su prašymu pasitikti ar padėti parnešti krepšius iš parduotuvės. Jeigu dabar gyvenate kiekvienas sau ir esate linkę neapkrauti vienas kito savo prašymais, laikas užduoti sau klausimą, kas lėmė tokį atitolimą.

Santykiai – tai visada atvirumas. Jeigu jums reikia pagalbos, tiesiog paprašykite. Jeigu prašyti jau nesinori, tai galbūt visa esmė yra ta, kad pasąmoningai savo prašymus jau ėmėte laikyti pretekstu konfliktams ir nenorite susilaukti sunkių atodūsių ar priekaištų? O gal jūs ir pats nesate pasiruošęs atitrūkti nuo savo reikalų ir ateiti į pagalbą savo merginai? Ir kam tada reikalingi tokie santykiai? Ir apskritai ar tai vis dar santykiai? Geras klausimas, kurį būtinai turėtumėte dviese aptarti.

.