Kas yra moteriškumas? Kaip jis susijęs su seksualumu? Kada moteris jaučiasi moteriška ir seksuali? Kas daro įtaką tokiam jausmui? Kodėl jis dingsta? Ir kaip galima susigrąžinti jausmą, kad esi jausminga, patraukli, gyva?

Kaip psichologė, dažnai susiduriu su tuo, kad moteriškumo ir seksualumo temos yra apgaubtos mitais, stereotipais ir daugybe nesusipratimų.

Seksualumas ir moteriškumas – tai ne elgesio šablonų rinkinys, ne išorinė pakuotė. Seksualumas ir moteriškumas yra tai, kaip mes jaučiamės savo kūne, kontakte su savimi, su savo troškimais, su pasauliu.

Kada moteris jaučiasi seksualiai?

Kai kūne esama energijos, judesiai yra lengvi, nėra sustingimo, galvoje nėra nerimą keliančio fono, o širdyje – šilta.

Seksualumas nebūtinai susijęs su seksualiniu aktu – tai labiau pasitikėjimo, vidinės jėgos, kuri švelniai pasireiškia išorėje, būsena.

Moteris gali jaustis seksualia:

• kai leidžia sau tiesiog būti;
• kai vertina save, savo savybes, privalumus ir priima savo trūkumus;
• kai užsiima kūryba, juda, šoka, dainuoja;
• kai jaučia susidomėjimą, meilę – tiek išorinę, tiek vidinę;
• kai šalia yra partneris, su kuriuo ji gali saugiai atsiskleisti, būti geidžiama, matoma;
• kai ji yra ryšyje su savo norais, jausmais, kūnu.
• kai ji yra ryšyje su savo kūnu. Tai – ne apie atitikimą modelių standartams, o apie savo kūno priėmimą tokį, koks jis yra, gebėjimą išgirsti jo signalus, rūpintis juo ir gauti iš jo malonumą – ar tai būtų fizinis aktyvumas, skanus maistas, prisilietimai ar atpalaiduojantis dušas.

Dažnai šis jausmas prarandamas – ne todėl, kad su moterimi „kažkas ne taip“, o todėl, kad jam nebelieka vietos.

Kas trukdo seksualumui ir moteriškumui atsiskleisti?

Nuolatinis įtampos jausmas

Jei moteris nuolat gyvena „reikia“, „privalau“, „nespėju“ režimu, jos nervų sistema persijungia į išgyvenimo režimą. O seksualumas – tai saugumas. Tai – kai „galima“. Tai atsipalaidavimas.

Psichoemocinės traumos

Prievartos, gėdos, fizinio nesaugumo, pažeminimo, ribų pažeidimo patirtis – visa tai gali „išjungti“ ryšį su kūnu ir seksualumu. Tai prisitaikymas, būdas išgyventi. Ir, galbūt, reikės atsargaus terapinio darbo, kad šis ryšys būtų atkurtas iš meilės sau pozicijos.

Nuostata „būti gera mergaite“

Ta pačia, kuri turi būti patogi, priimtina, paklusni. Ji nepyksta, nieko nenori, nereikalauja. Ji neflirtuoja, nešoka, nesijuokia garsiai. Ji „padori“. Tačiau seksualumas – tai visai kas kita: gyvybingumas, spontaniškumas, troškimai, malonumas, drąsa.

Todėl kuo stipresnė viduje yra „gera mergaitė“, tuo stipriau slopinama savo energija.

Vertinimai ir palyginimai

„Aš nesu pakankamai graži“, „mano kūnas kažkoks ne toks“, „po gimdymo aš jau nebe ta“ – visa tai primetama išoriniais standartais, įleidžia šaknis giliai viduje. Tuomet seksualumas tampa ne vidine būsena, o „verte rinkoje“: kam nors patiko – seksualu, nepatiko – vadinasi, „reikia dirbti su savimi“.

Kontakto su kūnu stoka

Kai moteris gyvena „galva“ – pasinėrusi darbuose, mintyse, planuose – jai darosi vis sunkiau jausti save savo kūne. O moteriškumas ir seksualumas gyvena būtent ten: pojūčiuose, prisilietimuose, kvėpavime, judesyje.

Kaip susigrąžinti šį jausmą?

Seksualumas neįsijungia „pagal planą“. Jis sugrįžta palaipsniui:

• per terapiją – kai galima saugiai išgyventi viską, kas buvo išstumta ir vengiama;
• per kūno praktikas – kai kūnas prisimena, kad jis yra gyvas, gebantis jausti;
• per poilsį ir rūpinimąsi savimi – kai moteris sau suteikia teisę tiesiog būti;
• per santykius – kur yra priėmimas, susidomėjimas, švelnus dėmesys jos gyvybingumui
• savo norų, poreikių, vertybių tyrinėjimas. Supratimas, kas būtent uždegina ir pripildo energija.

.