Sakote vyrui: „Tu jaudiniesi dėl visiškų niekų ir kvailysčių, o aš štai aš – turiu tikrų problemų“. Jis nutyla. Po mėnesio sužinote, kad jam depresija, o jūs esate visiškai bejėgė ką nors padaryti. Ne todėl, kad jis uždaras, o todėl, kad jūs pati jį išmokėte nesidalinti.
Vyrai yra ne mažiau emocingi nei moterys, tačiau nuo vaikystės juos moko nesiskųsti.
Kai jie vis dėl to pasiryžta atsiverti, o vietoje atsakymo išgirsta „neapsikrauk smegenų“, „tu gi vyras“, „visiems taip būna“, jie pasidaro išvadą: manęs nesupranta, į mano jausmus jai nusispjauti. Ir užsidaro visam laikui. Psichologai tai vadina „emociniu atotrūkiu“.
Kaip nuvertinimas pasireiškia gyvenime
Vyriškis skundžiasi dėl patiriamo spaudimo darbe. Jūs sakote: „O tu pažiūrėk į mane – ir darbas, ir vaikai, ir namai“. Jis pralaimėjo taškais. Daugiau kalbėtis nebeateis. Niekada. Arba, pavyzdžiui, sielojasi dėl kivirčų su draugu. Jūs: „Na ir kas, aš irgi susipykau su drauge, ir nieko tokio“. Palyginimas nužudo empatiją.
Kaip teisingai reaguoti
Tiesiog išklausykite. Nepertraukite, neduokite patarimų, jei jis to neprašo. Pasakykite: „Tai skamba sunkiai. Nori pasikalbėti ar tiesiog išsikalbėti?“ Ir jokiu būdu neperkelkite dėmesio į save. Jo problema neturi būti blogesnė ar geresnė už jūsų. Ji tiesiog yra.
Ką daryti, jeigu jau išmokėte tylėti
Pripažinkite klaidą. Pasakykite: „Supratau, kad anksčiau nuvertindavau tavo išgyvenimus. Atleisk. Dabar esu pasirengusi klausytis be palyginimų.“ Nelaukite, kad jis atsivers iš karto. Duokite laiko. O kai jis pradės – tylėkite ir linksėkite galva.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie vyrų emocijas
1. O jei jis apskritai niekada nesiskundžia – ar tai normalu?
Jei jis ramiai pats sprendžia savo problemas – tai visiškai normalu. Bet jei jis yra dirglus, uždaras arba pradeda gurkšnoti – greičiausiai slopina emocijas. Atsargiai pasiūlykite pasikalbėti.
2. Ar reikia jį guosti fiziškai (apkabinti), kai jis skundžiasi?
Vyrai skirtingi. Paklauskite: „Ar tau reikia apkabinimo ar erdvės?“ Gerbkite atsakymą.
