Pats faktas, kad laiko sąvoką sukūrė žmogus, jau liudija, kad kai kurie žmonės pasensta sulaukę 18 metų, o kiti išlieka jauni net sulaukę 90 metų. Tačiau palikime juokus nuošalyje.
Bręsdami visada jautėme tam tikrą pasipriešinimą pokyčiams. Viskas, ką norėjome išbandyti, vienaip ar kitaip neišvengiamai buvo susiję su nedideliu arba stipriu pasipriešinimu.
Tyrinėdami save, dažnai susidurdavome su nežinomybe, kuri priversdavo mus abejoti savo įsitikinimais ir vertybėmis. Būtent šis savęs pažinimo procesas kartais verčia žmogų, pavyzdžiui, nuspręsti, kad jo tikrasis pašaukimas – būti menininku, ir jis meta su menais nesusijusias studijas.
Lygiai taip pat jus gali pradėti neraminti pasaulio gyventojų perteklius arba jums gali kilti noras įsivaikinti vaiką, o ne gimdyti jį patiems. Tokie sprendimai aplinkiniams sudaro įspūdį, kad esate nesubrendę.
Subrendimas, arba, tiksliau, jo trūkumas, yra nuolatinė ir labai rimta daugelio žmonių problema. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kai vienas iš sutuoktinių kentėjo nuo nutukimo, o kitas juo rūpinosi. Būtent tuo momentu, kai pirmasis pradėjo lieknėti ir gyventi sveikiau, santykiai staiga ėmė griūti. Kodėl? Nes jie buvo grindžiami tuo, kad antrajam partneriui buvo svarbus slaugytojo vaidmuo. O dabar šis vaidmuo tapo niekam nereikalingas. Kai tik viena iš šalių nustojo elgtis taip, kaip „turėtų“, pasakiška realybė, kurią jie susikūrė tam, kad savo gyvenimą ir santykius padarytų saugius bei patogius, sugriuvo. Ir nors savo veiksmais mes nesivadovaujame šalta ir nešališka logika ar programiniu kodu kaip robotai, kartais elgiamės būtent taip.
Žmones su senosiomis sielomis dažnai vadina keistais dėl jų netradicinių idealų ir gyvenimo būdo. Paprastai juos persekioja jausmas, kad jie atsiskyrę nuo savęs ir „realaus pasaulio“, nes tokie dalykai kaip didelio turto įgijimas ir kiti materialistinio gyvenimo būdo atributai jiems nekelia susidomėjimo.
Klestinčio vartojimo pasaulyje daugumai žmonių tai atrodo keista.
Kitoks požiūris ir kitokie lūkesčiai iš gyvenimo lemia tai, kad žmonės tiesiog nesupranta jūsų ir to, kas jus motyvuoja. Kai jūs tobulėjate, plečiasi ir jūsų savimonė, leidžianti jums aiškiai apibrėžti savo pasaulėžiūrą.
Senų sielų problema yra ta, kad jos dažnai mato prieš save daugybę galimybių. Tačiau vietoj to, kad jomis pasinaudotų ir pačios pasirinktų savo likimą, jos pačios save įspraudžia į rėmus.
Intuicijos vaidmuo
Intuicija – tai subtilus ir sudėtingas kalbos būdas, o senos sielos aktyviai stengiasi išmokti užfiksuoti menkiausius savo kūno signalus. Vidinis jausmas – tai pats paprasčiausias fizinės intuicijos lygmuo, perduodantis savo žinutes „taip“ arba „ne“ ir „saugu“ arba „nesaugu“ signalų forma. Dažniausiai mes juo pasikliaujame, kai bandome priimti kokį nors asmeninį ar profesinį sprendimą, susijusį su žmonėmis ar santykiais.
Priimdamos tokius sprendimus, senos sielos pasikliauja išskirtinai savo vidiniais instinktais, todėl aplinkiniai negali suprasti jūsų logikos, kai jiems sakote frazę „man atrodo, kad…“. Viena iš dažniausių problemų, kylančių dėl santykių su sena siela, yra jos nesugebėjimas pajusti, kad priklauso kam nors ar kažkam.
Galite apkeliauti visą pasaulį arba visą gyvenimą praleisti viename mieste, bet jums vis tiek bus labai sunku rasti savo namus šiame pasaulyje. Senos sielos nuolat ieško panašių į save žmonių ir vietos, kurioje galėtų rasti ramybę.
Gyvenimas izoliacijoje
Kartais senos sielos pasirenka izoliuotą gyvenimą. Jums nuolat norisi pasitraukti į vienatvę, kad apmąstytumėte gyvenimą ir atgautumėte jėgas. Tačiau toks elgesys, kaip taisyklė, labai liūdina jūsų artimuosius ir draugus. Jie jus myli ir nori būti šalia jūsų.
Jei jie nepažįsta visiško energijos išsekimo jausmo ir nesupranta jūsų poreikio pabūti vienam, tai gali sukelti problemą, o būtent – kai jie norės susitikti su jumis, jūs mieliau liksite namuose ir skaitysite knygą.
