Mokslo požiūriu sapnai – tyrimų objektas. Galima tirti, kodėl sapnuojama arba kodėl sapnų apskritai nebūna.

Atrodo, kad į antrąjį klausimą tikslų atsakymą pavyko gauti daug greičiau nei ištirti sapnų, o juo labiau pranašiškų sapnų, prigimtį.

Prisidėjo prie naktinių regėjimų prigimties tyrinėjimų mokslininkai iš Prancūzijos. Visų pirma, jie iškėlė hipotezę, kad visi žmonės sapnuoja, bet ne visi prisimena, ką sapnavo.

Išvados buvo paskelbtos dar 2014 metais. Tuomet tyrėjai šiai kategorijai priskyrė žmones su padidėjusiu smegenų aktyvumu.

Konkrečiai, aktyvumas buvo stebimas smilkinio-pakaušio jungtyje ir vidinėje priekinėje smegenų žievėje.

Tačiau kalbant apie žmones, kurie apskritai nemato sapnų, tai nėra išgalvotas dalykas, o gana retas reiškinys.

Dažniausiai šios „funkcijos“ išjungimą ekspertai sieja su persirgta liga arba smegenų trauma.

Vienas iš tokių pavyzdžių buvo nustatytas 1984 m. Patyręs šrapnelio sužalojimą galvoje, pacientas neteko miego fazės, vadinamos REM faze.

Kitais atžvilgiais tai buvo visiškai sveikas žmogus, gyvenantis visiškai įprastą gyvenimą.

Be to, tyrėjai priėjo prie išvados, kad galimybė sapnuoti dingsta žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių yra priversti vartoti dideles antidepresantų dozes.

Šis vaistas sutrumpina REM miego fazę, o tai vėlgi daro įtaką gebėjimui sapnuoti, arba pacientai sapnus greitai pamiršta.

.