Artumo baimė – tai ne tik baimė būti šalia kito žmogaus, tai gili, kartais nesąmoninga baimė atsiverti kitam žmogui ir juo pasitikėti, patikėti jam save. Ši baimė gali labai apsunkinti mūsų gyvenimą, trukdyti kurti harmoningus santykius ir jaustis realiai susijusiu su partneriu.
Artimi santykiai – vienas iš svarbiausių žmogaus siekių, tačiau daug kam jie kelia didelę baimę. Yra toks posakis: „Artumas neįmanomas be skausmo“. O juk taip baisu žengti į tą skausmą, baisu būti pažeidžiamam, parodyti kitam savo tikrąjį veidą: o jei staiga tave pasmerks, atstums?
Kodėl bijome artumo?
Dažnai artumo baimės šaknys siekia vaikystę. Mūsų požiūrį į santykius įtakoja santykių su tėvais ir kitais mus supusiais suaugusiaisiais patirtis. Jei vaikystėje vaikui trūko šilumos, palaikymo arba jis patyrė skausmą ir nusivylimą, artumas galėjo būti siejamas su pažeidžiamumo, skausmo ar atstūmimo jausmu.
Ši patirtis sukuria savotišką psichologinį apsaugos mechanizmą, kuris suaugusiam žmogui pasireiškia artimų santykių vengimu, kad nebūtų vėl patirtas ankstesnis skausmas.
Pagrindinės artumo baimės priežastys:
Baimė būti atstumtam. Atverdami save kitam žmogui, rizikuojame parodyti jam savo silpnąsias puses ir bijome, kad jis mūsų nepriims arba atstums.
Baimė prarasti kontrolę. Artimumas reiškia emocinės priklausomybės galimybę, o tai gali atrodyti grėsme tiems, kurie įpratę pasikliauti tik savimi.
Neigiama santykių patirtis. Traumuojanti praeities santykių patirtis gali palikti gilų pėdsaką ir sukelti norą apsisaugoti nuo naujų prisirišimų.
Žema savivertė. Kai žmogus abejoja savimi, jam sunku patikėti, kad kas nors gali jį mylėti, ir artumas atrodo neįmanomas.
Kaip artumo baimė pasireiškia santykiuose?
Kai žmogus jaučia artumo baimę, jis gali nesąmoningai vengti rimtų santykių, siekti didesnės distancijos arba kurti santykius, bet ne ypatingai gilius ir reikšmingus. Tokie žmonės gali atsiriboti, vengti pokalbių apie jausmus, staigiai kaitalioti elgesį, reaguodami į partnerio bandymus suartėti.
Artumo baimės požymiai:
- atvirų pokalbių ir emocingų temų vengimas
- stiprus nerimas ar noras pabėgti, kai santykiai tampa pernelyg artimi
- nestabilūs santykiai, „pasitraukimai ir sugrįžimai“
- nuolatinės abejonės dėl partnerio jausmų nuoširdumo
Kaip dirbti su artumo baime?
Suvokti problemą. Pirmasis žingsnis link pokyčių – supratimas. Pabandykite sąžiningai atsakyti sau į klausimą: ar aš jaučiu artumo baimę? Kokios mintys ir emocijos kyla, kai kas nors bando su manimi suartėti? Problemos suvokimas – jau pusė kelio link jos sprendimo.
Darbas su praeities patirtimi. Dažnai artumo baimė yra susijusi su traumine praeities patirtimi. Svarbu išmokti atskirti senas patirtis nuo dabarties. Darbas su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti išnarplioti ryšius tarp jūsų praeities patirties ir dabartinio požiūrio į artumą.
Laipsniškas baimės įveikimas. Artimumas nebūtinai reiškia visišką atsivėrimą – iš karto. Pabandykite pradėti nuo mažų žingsnelių: atvirai pakalbėkite apie savo jausmus, atskleiskite partneriui savo išgyvenimus. Laipsniškas baimės įveikimas padės jūsų sąmonei prisitaikyti ir priprasti prie naujo elgesio modelio.
Darbas su saviverte. Savivertės didinimas padeda pajusti, kad esate vertas meilės ir priėmimo. Jei žinote savo vertę, jums bus lengviau pasitikėti kitais ir nebijoti atsiskleisti.
Atviras dialogas su partneriu. Svarbu atvirai su juo kalbėtis apie savo baimes ir išgyvenimus. Kai žmogus supranta, kad jūsų baimė nėra susijusi su juo asmeniškai, jam lengviau jus palaikyti ir padėti sukurti saugią erdvę santykiams plėtoti.
Artimumas – tai kažkas tokio, kas daro mūsų gyvenimą ryškesnį ir pilnesnį, padeda jaustis palaikomiems ir būti tikrais.
Išmokę įveikti artumo baimę, atsiveriame pasauliui ir sudarome galimybę užmegzti nuoširdesnius ir gilesnius ryšius.
