Aš jus mylėjau? Buvau nenormalus?

Kiekvieną kartą, kai ateina prisiminimai apie buvusius santykius, pradedi abejoti savo adekvatumu. Tikriausiai daug kam pažįstamas šis nemalonus jausmas.

Atrodytų, dar prieš kelis mėnesius viskas buvo nuostabu. Pasaulis spindėjo visomis spalvomis. Greta jūsų esantis žmogus buvo pats pačiausias. Ir trūkumų jame nebuvo, ar beveik nebuvo… Ir štai įvyksta kažkoks įvykis ar įvykių seka, po kurios judu išsiskiriate. Nuomonė apie tą patį pačiausią žmogų radikaliai keičiasi į priešingą pusę. Kitados vienas kitą mylėję žmonės tampa priešais ir kiekvienam, kas tik pasiruošęs išklausyti, jie pasakoja, koks siaubingas, šlykštus žmogus buvo tasai buvęs ar buvusioji.

Kodėl žmonės taip elgiasi?

Nuoskauda. Taip-taip. Milžiniška nuoskauda. Dėl neteisybės, kad žmogus, kuriuo be galo pasitikėjote, žengė kažkokį žingsnį, tapusį išsiskyrimo priežastimi. Ir kad galėtume kažkaip reabilituoti save savo pačių akyse, mes imame žeminti to žmogaus privalumus. Žmogaus, su kuriuo buvome tokie laimingi.

O dar gali būti įžeistos savimeilės jausmas. Galbūt jūs ir nemylėjote partnerio, ir jis jums buvo visai nereikalingas, tačiau kažkaip apsipratote su mintimi, kad jis visą laiką greta. O čia jis staiga ėmė ir nutraukė visus santykius. Lyg ir neįžeidė, neįskaudino, bet vis tiek kažkaip nemalonu. Priešais šiuo atveju nebūsite, tačiau ir draugais neliksite. O pasitaikius progai vėlgi prisiminsite ir kitiems papasakosite, koks jis, vis dėlto, bjaurybė.

Ir driekiasi štai tokia nesibaigianti abipusių kaltinimų grandinėlė… Susitikinėjate lyg ir su skirtingais žmonėmis, o elgiasi jie kažkaip vienodai kiauliškai. Ir kuo daugiau nutrauktų santykių, tuo daugiau prisikaupia nepasitenkinimo gyvenimu, aplinkiniais ir aplinkybėmis.

O gal bėda slypi visai ne tame? Na, negali gi būti blogi absoliučiai visi žmonės. Gal vertėtų kitaip pažvelgti į savo pačių elgesio manierą, poelgius, į savo elgesį su jus supančiais artimais žmonėmis?

Dėl santykių nutraukimo kalti, žinoma, yra abu, tačiau nuolat elgiantis vienodai, darant absoliučiai vieną ir tą patį, kvaila būtų laukti kokio nors priešingo rezultato.

Išanalizuokite savo veiksmus, pamėginkite pasikeisti, susirasti naujų pomėgių. Liaukitės savęs gailėtis!

Tik tuomet, kada patys stengsitės tapti geresniais, galėsite pastebėti, jog pasaulis aplink jus ne toks jau ir blogas. Ir žmonės aplinkui staiga ims kitaip atrodyti, taps „ne tokiais, kaip anksčiau”.

Gali taip gautis, kad pagaliau suprasite savo buvusių poelgių priežastis ir pasistengsite padaryti taip, kad ateityje jums nenutiktų tokių nemalonių dalykų.

Viskas jūsų rankose. Žinoma, jūs galite visą gyvenimą aimanuoti dėl pikto likimo, kuris siunčia jums tokius netikusius žmones. O galima pradėti veikti, dirbti su savimi, tobulintis ir savarankiškai kurti sau laimę.

Niekas nesako, kad tai lengva ir malonu. Ir gausis tikriausiai ne iš pirmo karto. Tačiau nemokamas sūris, kaip žinia, būna tik pelėkautuose.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *