Blogų vaikų nebūna

Labai sudėtinga spręsti užleistas santykių tarp vaiko ir tėvų problemas – suaugusieji jaučiasi patekę į aklavietę ir neranda jokios išeities. Jie iš visų jėgų auklėja vaikus, o situacija sulig kiekviena diena prastėja. Ir kaipgi tas problemas spręsti? Matau vieną paprastą išeitį iš visų konfliktų: išmokti mylėti savo vaikus. Juk blogų vaikų nebūna. Visos juose pasireiškiančios blogybės yra perimamos iš blogai ir neteisingai besielgiančių suaugusių.

Suaugusieji dievagojasi, kad neriasi iš kailio, auklėdami vaikus. Ir nemeluoja. Išties auklėja, stengiasi. Tačiau auklėjimą mes dažniausiai suprantame kaip bausmes, pamokymus, pamokslus ir priekaištus. Pakeiskime žodį „auklėjimas” į žodį „mokymas” ir gausime visiškai kitą vaizdą. Pavyzdžiui, mama pastatė vaiką į kampą ir sako, kad auklėja jį, bausdama už tai, kad nesusitvarkė žaislų. Dabar pakeičiame „auklėja” į „moko” ir gauname absurdą. Mama pastatė vaiką į kampą, kad išmokytų susitvarkyti žaislus. Akivaizdu, ką reikėjo daryti šioje situacijoje – pradėti tvarkyti drauge su vaiku, išmokyti to, ko pati mama iki to laiko jo neišmokė.

Tėvas skambina vaikui, tas neatsiliepia. Vakaras, už lango tamsu. Nežinomybė, nerimas, jaudulys, baimė. Sugrįžta vaikas. Pasipiktinęs tėvas puola ant jo su riksmais ir kaltinimais. Tuo auklėjimo procesas ir pasibaigė.

Klausiu tėvo, kaip jis galvoja – problema tuo išsisprendė? Tėtušis pasitaikė nekvailas, sako, kad neišsisprendė. Tačiau jis nežino, ką reikėjo daryti, kad problema būtų išspręsta, nes niekada apie tai nesusimąstė. Jo elgesys visada buvo toks kaip šiuo atveju. Aprėkė ir patenkintas. Paauklėjo. O ko išmokė vaiką? Išmokė bijoti tėvo.

Daug tėvų būtent tokį rezultatą ir gauna – išmoko vaiką bijoti savo tėvų. O istorijos su telefonu iki galo taip ir neišsprendė. Pasirodo, vaikas dažnai neatsiliepia nes išjungtas garsas ir jis pamiršta jį įjungti.

Paaiškinau, kad nereikėjo rėkti, reikėjo pasisodinti sūnų greta ir išsiaiškinti, kodėl neatsiliepė ir ką reikia daryti, kad tai daugiau nepasikartotų. Vaikas turi pats atsakyti į šį klausimą. Galima sužaisti šią situaciją ir įtvirtinti teisingą elgesio modelį.

Visos, pačios įvairiausios ir skirtingiausios situacijos turi vieną sprendimą – gerumas, pagarba, bendravimas, suvokimas, kad vaiką reikia visko išmokyti daug sykių kartojant vienus ir tuos pačius veiksmus, kol jie taps automatiški.

Tačiau kad tėvai galėtų teisingai elgtis, reikia jiems patiems išmokti mylėti vaikus. Reikia susiformuoti įgūdį daugiau samprotauti apie įvairias gyvenimiškas situacijas ir mažiau reaguoti emocijomis – pykčiu ar baime.

Kodėl būtent pykti naudoja suaugusieji? Todėl, kad patogu, greita, nereikia galvoti. Tačiau toks neprotingas elgesys veda į daugybę neišspręstų konfliktų.

Dėl to iš pradžių pagalvokite, o jau paskui darykite. Atlyginimo ilgai laukti neteks.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *