„Myliu tave, nes tu man esi labai reikalingas“. Nebrandi meilė – tai spąstai, kurių pagrindas yra vidinis poreikis. Jeigu norite sukurti tvirtus santykius, būtina suvokti, kuo skiriasi brandi meilė nuo nebrandžios.
Kai kurie žmonės kaupia vienus nesėkmingus santykius po kitų, nes nesupranta, kad meilė neranda sau vietos ten, kur žmogus neišmoko priimti savęs. Brandūs jausmai reikalauja susitaikymo, drąsos ir žinių. Tačiau žmonės dažnai teikia pirmenybę kitiems dalykams: potraukiui, aistrai ar paprastam norui būti su kuo nors.
NEBRANDI MEILĖ: poreikio pagimdytas prisirišimas
Pagrindinė problema žmonių, kuriems būdinga nebrandi meilė, yra tai, kad jei niekada nesijaučia mylimi taip, kaip jie patys to norėtų. Jie nuolat jaučiasi nepatenkinti ir apgauti.
Jų istorija susideda iš nuolatinių nesėkmių, dėl kurių jie jaučia dar didesnį nusivylimą. Iš čia kyla vis stiprėjantis jų įsitikinimas, kad niekas negali jų suprasti ir pamilti.
Jų sąmonėje nuolat sukasi mintis: Niekas manęs nemyli taip, kaip noriu“. Bet nė vienas negalvoja apie kitą problemą. Turbūt reikėtų savęs paklaust: „Gal net aš negaliu pamilti savęs, kaip turėčiau?“
Nebrandi meilė kyla iš poreikio: žmogui reikia, kad jį kas nors mylėtų, pritartų jo poelgiams, kad jis jaustųsi svarbus ir reikalingas. Jo savivertė ir pasitikėjimas priklauso nuo kitų žmonių vertinimo.
Tokie žmonės nenormaliai dievina savo partnerį ir būna pasirengę viską dėl jo padaryti. Emocinis aklumas verčia žmogų gyventi dėl mylimojo. Panašūs santykiai susiklosto ir tarp tėvų bei vaiko. Nesusiformavusi asmenybė gali sprogti iš pavydo, pulti į isteriją, kai jį apims baimė tapti nemylimam ar išduotam.
Svarbu pridurti, kad nebrandi meilė – dar vienas romantinių santykių požymis. Šiuo atveju abu partneriai ieško savo geriausios pusės, kuri galėtų juos išgelbėti nuo visų rūpesčių, tarytum viskas vyktų pasakoje. Tokia santykiai sukelia rimtų bėdų, daugybę klaidų ir nusivylimų.
BRANDI MEILĖ: troškimas, atsirandantis kaip savirealizacijos rezultatas
Kelias nuo nebrandžios iki brandžios meilės – ilga kelionė, kuri padeda žmogui tapti kompetentingam šioje srityje. Jis eina per praradimus, netektis ir bėdas gerovės link, nuo nepriteklių iki pasitenkinimo. Kodėl taip yra? Todėl kas brandžiai mylintis neieškos sau partnerio, kad pasijustų laimingas. Jis ir taip jaučiasi esąs visavertė asmenybė. Toks žmogus taip pat neieško ir nesistengia gauti ko nors iš partnerio, nes viską, ko trūksta nebrandžiai asmenybei, jis jau turi. Jis pats gali aukštai įvertinti save, pripažinti savo privalumus ir trūkumus.
Kurdami santykius du tokie žmonės tai daro ne iš poreikio, o iš savo noro. Jų tikslas – surasti artimą žmogų, su kuriuo galėtų dalytis savo gyvenimo kelią. Jeigu tai pavyksta, abu partneriai būna laisvi ir patenkinti. Jie surado vienas kitą ir gali būti kartu toje laimėje, kuri jau yra ir kurią dar galima didinti kartu.
Nebrandi ir brandi meilė: kaip pereiti iš vieno etapo į kitą?
Emocinis brandumas neateina su amžiumi ar dėl išgyventų kančių. Ir vis dėlto kai ką įmanoma padaryti, kad nebrandi meilė išsivystytų į brandžią.
Patys dirbkite su tomis savybėmis, kurias norite matyti partneryje. Jeigu norite tikros meilės, tai turite patys atitikti savo reikalavimus. Iš pradžių pamilkite save. Jeigu ieškote linksmo, protingo, rūpestingo ir savimi pasitikinčio, pirmiausia patys tapkite tokiu žmogumi. Liaukitės ieškoti kito, kad jis kompensuotų jūsų trūkumus. Jūs galite savarankiškai semtis energiją ir džiaugsmą.
Tapkite žmogumi, kurį norite matyti šalia.
Didinkite savo savivertę. Kaip rašė Erichas Frommas, nebrandi meilė – tai pozicija, pagrįsta mintimi: „Aš myliu todėl, kad mane myli“. Brandi meilė turi kitą prasmę: „Mane myli todėl, kad aš moku mylėti; mane myli todėl, kad aš myliu save“.
Sveika savimeilė, savo vertės pojūtis ir vienatvės baimės atsikratymas – štai pagrindiniai momentai, kurie sudaro pagrindą sveikiems santykiams. Jie padės surasti naujų galimybių asmeninei raidai. Meilė, kuri atmeta į šalį baimes, asmeninius poreikius ir tuštumą, sugeba sukurti vietą, kurioje nebus skausmo.
