„Dėl visko kaltas toksiškas partneris“

Pastaruoju metu žodis „toksiškas“ tapo labai madingas. Ir nuo to laiko aplinkiniai žmonės tarsi susiskirstė į toksiškus, ir ne toksiškus… Kalbu su ironija ir tuojau pasakysiu kodėl.

Pirmą kartą išgirdau šį žodį, kaip bebūtų keista, ne iš kolegų, o iš klientų. Ilgai dirbau su paaugle mergina, o kartą tėvai man parašė: „vakar ji mus pavadino toksiškais tėvais. Nežinome, kaip į tai reaguoti“.

Ir nuo to laiko nė vienas naujienų kanalas psichologinėmis temomis neapsieina be šio žodžio.

Kodėl aš nenaudoju šio išsireiškimo:

Nemėgstu tipologijų ir etikečių. Atrodytų, viskas labai paprasta – užklijavau etiketę ir viskas tapo aišku, problema išsisprendė. Žmogus priskirtas konkrečiam tipui, nuomonė papildyta protingais žodžiais, ir jau nebereikia nagrinėti, suprasti detalių. Įsivaizduokite, klientas ateina pas psichologą, pasiskundžia konfliktais su partneriu. Psichologas susimąstęs sako: „Jūsų santykiai nesiklosto dėl to, kad yra toksiški“… Klientas: „Aha, tiksliai, viskas aišku, ačiū“.

Ir ką toliau su tuo daryti? Šiuo atveju šis klausimas lieka už skliaustų. Nors psichologinė pagalba reiškia ne tik pagalbą paaiškinant situaciją, bet ir sprendžiant problemą. Ir paaiškinti – nereiškia išspręsti.

Atsakomybė perkeliama į abstrakčią sferą. „Toksiškumas“ – abstrakti sąvoka. Kyla didelė pagunda, atradus vieną ar du tipiškus bruožus, sufantazuoti likusią portreto dalį. Mes galime suteikti žmogui tokių bruožų, kurie jam niekada nebuvo būdingi. Ir toliau bendraujame jau su šiuo įvaizdžiu, o ne su realiu žmogumi. „Ko iš jo norėti, juk jis toksiškas“.

Tas pats vyksta šeimos konfliktuose.

„Dėl visų problemų kaltas partnerio toksiškumas. Dabar mes greitai jį čiupsime ir padarysime normaliu, ne toksišku“. Kažkaip taip gaunasi? Iš mano ironiško tono jau turbūt supratote, kad tai ne sprendimas, o aklavietė.

Kai bandome išsiaiškinti tikrąsias konfliktų priežastis, į paviršių išplaukia labai daug įvairiausių dalykų: nuoskaudos, abipusiai lūkesčiai, bendravimo sunkumai, klaidingos interpretacijos. Ir tai ne visada malonu – juk imi matyti save tikrą, suvoki, kad kažkur esi neteisus. Todėl labai patogu viską „užmaskuoti“ madingu terminu – „mes ginčijamės, nes jis yra toksiškas“. Belieka tik pridurti: „jis yra smurtautojas, linkęs į gazlaitingą… ir todėl aš nebeturiu vidinių resursų“… Ir iš karto visiems viskas aišku, tiesa?

Situaciją galima išspręsti tik tada, kai suvokiame savo atsakomybės sritį. O kai dėl visų problemų kalta abstrakti sąvoka, tai ir padaryti nieko nesigaus. Beliks nutaisius protingą veidą pasakyti: „Na, taip… Taip jau susiklostė“. Toksiškas partneris demaskuotas, mums paprasčiausiai nepasisekė. Reikia skubiai susikrauti daiktus ir evakuotis. O paskui paaiškėja, kad ir antrasis, ir trečiasis partneriai – taip pat toksiški. Ech, kaip nesiseka…. Ir tik vėliau ateina mintis: „gal visai ne čia slypi esmė?. Galbūt aš pats/pati, galiu kažką pakeisti.“

Rekomenduočiau nemaskuoti problemų madingais terminais, o išsiaiškinti detales.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *