Barnis su partneriu gali ilgam sugadinti nuotaiką ir kainuoti daug nervų. Iš principo ginčai nėra blogas dalykas, tik reikia laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių ir išvengti šių septynių klaidų.
1 klaida: nenoras ginčytis
Konflikto vengimas nėra išeitis. Jei nuolat stengsitės pašluoti problemas kaip šiukšles po kilimu, netrukus jų prisikaups per daug. Porų terapeutas iš Miuncheno Davidas Wilchfortas aiškina, kad ginčas nėra blogas dalykas ir aiškintis nesusipratimus tiesiog būtina. Viskas priklauso nuo ginčo kultūros. Kalbėtis galima apie viską, tik partneriai turi išmokti tai daryti.
2 klaida: noras laimėti
Ginčo tikslas, anot psichoterapeuto, turi būti ne „Aš turiu laimėti“, o „Mes turime laimėti“. Tik taip bus galima surasti sprendimą, kuriuo liktų patenkinti abu dalyviai. Wilchfortas aiškina, kad abu partneriai laiko vieną virvę. Kai vienas per daug patraukia į save, kitas pajunta, kaip virvė įsirėžė jam į ranką ir tempia. Tada jis instinktyviai ima traukti virvę į save. Kiekvienam atrodo, kad pradėjo kitas. Ar išmintingesnis turi nusileisti? „Ne, – sako Wilchfortas. – turi nusileisti abu išmintingesni kartu. Tik tada, kai abu atleis virvę, jos įtempimas sumažės.“
3 klaida: iš musės padaromas dramblys
Klasikinis pavyzdys: poros kivirčai dėl numestos kojinės ar neužsuktos dantų pastos. Kodėl iš degtuko taip greitai priskaldomas vežimas? „Už smulkmenų visada slepiasi didesni dalykai, – aiškina psichoterapeutas. – Pirmiausia mintis, kad kitas jo negerbia. Tada kojinė suvokiama kaip asmeninis įžeidimas ir kyla karas. Smulkmenos kaupiasi. Kitam ima atrodyti, kad jam santuokoje tenka nuolat kentėti. Jis mato jau ne vieną numestą kojinę, o tūkstantį jų, kurias partneris išmėtys per artimiausius bendro gyvenimo metus. Ar reikia stebėtis, kad ginčas dėl smulkmenos greitai virsta principiniu konfliktu?“
4 klaida: išankstiniai priekaištai
„Tu amžinai išmėtai visur savo daiktus“ arba „Tu niekada nesugebi nueiti į parduotuvę“. Tokie apibendrinimai priklauso prie nedorų ginčo metodų. „Tai – žudantys priekaištai. Jie nepalieka kitam galimybės apsiginti. Geriau tokiais atvejais nurodyti teigiamą pavyzdį („Anksčiau tu kas vakarą išnešdavai šiukšles.“)“, – aiškina psichoterapeutas.
Be to, reikėtų paaiškinti partneriui, kodėl tas dalykas yra toks svarbus. „Aš noriu turėti gražius namus“. Jei pasakysite: „Žmonės užsuka dantų pastą“, primesite partneriui nesubrendusio vaiko vaidmenį, tada jis galės tik atsakyti: „Taip, mama“.
5 klaida: „Tu“ pareiškimai
Ar partneris įsižeis dėl pastabos ar ne, priklausys nuo to, kokiu būdu ji bus jam išsakyta. „Esi nevala“ skamba agresyviai. Tokį pareiškimą kitas žmogus suvoks kaip asmeninę ataką. Geriau būtų pasakyti: „Jaučiuosi nejaukiai tokiame netvarkingame kambaryje“.
6 klaida: kelti sceną matant pašaliniams
Nieko nėra bjauresnio, kaip kivirčytis tėvų, draugų ar svetimų žmonių akivaizdoje. Kai kyla konfliktas kitiems matant, psichoterapeutas Wilchfortas siūlo dvi išeitis. Pasakyti kitiems „Mums dabar reikia išsiaiškinti, nes einame į kitą kambarį, netrukus grįšime.“ Arba pašnibždėti partneriui: „Mums reikia išsiaiškinti, bet ginčą pratęsime, kai liksime vieni.“
7 klaida: kelti balsą
Pakeltas balsas ir rėkimas tikrai nepadeda kitam lengviau suprasti, kas jam sakoma. Kitas jau nebegali suvokti argumentų. Kas rėkia, tas – neteisus. Garsus rėkimas nepadeda išsiaiškinti. Kiekvienas išsitraukia savo ginklą ir kova tampa vis nuožmesnė. Poros ginklų arsenalas gali siekti nuo niūraus tylėjimo, keiksmų, užgauliojimų iki riksmo, durų trankymo ir lėkščių daužymo. Po kurio laiko kova nurimsta, bet nė vienas iš partnerių jau nebemato išeities iš tokios aklavietės, kurioje jie atsidūrė.
Tokiais atvejais psichologai pataria padaryti pertrauką, pamąstyti atskirai ir susitikti po 20 minučių, kad galėtų pasikalbėti normaliu balsu. Gali būti naudinga pakeisti ir ginčo vietą, pavyzdžiui, išeiti kartu pasivaikščioti.
