Dvi svarbiausios kiekvieno žmogaus pareigos šeimoje

Mes vis kalbame apie pareigas – dažnai ir detaliai. Ir man norisi jus įspėti. Įspėti dėl fanatizmo ir galimos žalos – sau bei aplinkiniams. Apie pareigas kalbama labai daug ir dažnai, tačiau daugelis žvelgia į šį dalyką gana savotiškai.

Pirmas dalykas – moterys dievina kalbas apie vyrų pareigas. Kad grįžusios namo galėtų pabadyti saviškio nosį į jo trūkumus: žiūrėk, ko aš iš tavęs taip ir nesulaukiau. Kaip manote – pagerins tai santykius? Motyvuos vyrą atlikti vyriškas pareigas?

Antras dalykas – mes dažnai nesuprantame, kad visi straipsniai, visos lekcijos pasakoja apie idealius santykius. Apie tai, kaip būta senovėje. Kaip numatė Gamta, Visata, Dievas. Tačiau gyvename mes šiuolaikiniame pasaulyje ir tai atsiliepia realiems santykiams.

Pavyzdžiui, prieš tūkstantį metų nebuvo būtinybės dirbti nuo ryto iki vakaro, kad nusipirktum butą. Žmonės paprasčiausiai statėsi sau trobas laisvuose žemės sklypuose. Nebuvo ir prekybos centrų – viską užsiaugindavo, susirankiodavo, sumedžiodavo patys. Dėl to ir gyvenimo būdas buvo visai kitas.

Dėl to geriau orientuotis į idealios šeimos modelį kaip į savotišką švyturį. Ir po truputėlį koreguoti savo laivo maršrutą, atsižvelgiant į to švyturio žiburį. Pakeisti buitį, gyvenimą, pažiūras. Tačiau atsižvelgti ir į laikmetį, kuriame gyvename.

Būtent dėl to galima kalbėti tik apie dvi kiekvieno šeimos nario pareigas. Nepriklausomai nuo lyties, statuso, šeimos sudėties. Tai turi tapti mūsų požiūrio į pareigas pagrindu.

Taigi, pirmoji pareiga – išlikimo instinktas

Ypač aktuali tema moterims. Idėja skelbia, kad siekiant padaryti visus aplinkui laimingais, svarbiausia – nepersistengti.

Tikriausiai teko matyti tokių moterų – neplauta galva, apsirengusi, kuo pakliuvo, laksto tarp virtuvės, vonios ir darbo. Išsekusi, nusikamavusi, įniršusi ir nelaiminga.

Matau labai daug tokių moterų. Kartais netgi save atpažįstu šiame vaizdinyje. Man tai tampa signalu, kad laikas skubiai užsiimti savimi. Mesti viską: darbus, namų rūpesčius, rūpesčius dėl vaikų ir vyro. Ir pasišalinti į vonią. Ar į kavinę. Tiesiog pabūti su savimi. Pasilepinti švelniose putose, paskaityti knygą, pasiklausyti muzikos, išgerti kavos su pyragaičiu.

Supraskite, jeigu nepasirūpinsite savimi, nukentės visa šeima. Juk būtent moteris – namų siela. Jeigu ta siela nusikamavo ir nusikankino, tai ir namai nebus laimingi.

Tačiau tai dar ne pati kritiškiausia situacija. Labai dažnai moterys, turinčios itin žemą savivertę, gyvena tokiomis sąlygomis, kokiomis gyventi neįmanoma. Kur grėsmė iškyla ne vien psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Dažniausiai greta esama dar ir vaikų, kuriems tokia situacija ir negatyvūs tėvų scenarijai tikrai neatneš naudos.

Kalbu apie alkoholizmą, narkomaniją, fizinį smurtą. Pasitaiko, kad moterys po įvairiausių „dvasinių” kursų ir paskaitų puola „gelbėti” santuoką ir vyrą. Tame nėra nieko blogo, tačiau mėginti ištraukti žmogų iš pelkės, kai pati sėdi šalia jo įklimpusi – kvailas sumanymas.

Neįmanoma išgelbėti santuokos, jei kasdien patiri fizinę grėsmę. Dėl to ir sakoma: nebijokite išsiskyrimų, bijokite skyrybų. Stengtis sureguliuoti santykius galima ir reikia, tačiau prieš tai vertėtų užtikrinti sau ir vaikams saugumą. Sugrįžti pas tėvus. Persikraustyti pas draugę. Išsinuomoti butą.

Siekis suvaidinti didžios kankinės vaidmenį nieko neišgelbės. Jei gyventi ten, kur gyvenate, nesaugu, pirmiausiai išspręskite šitą klausimą. Ir jau po to mąstykite, kodėl visa tai vyksta ir kaip ištaisyti situaciją.

Žinau nemažai šeimų, kuriose santykiai susitvarkė būtent po tokių išsiskyrimų, kai abu galėjo ramioje aplinkoje pasverti visus „už” ir „prieš”, pasiilgti vienas kito, transformuotis.

Taigi – pirmas būtinas dalykas – savisauga. Meilė – puikus dalykas, bet jeigu nepasirūpinsite savimi, tai ir mylėti nebebus kam.

Antroji pareiga – sveikai gyventi

Tai reiškia, kad kiekvieną savo veiksmą atliekate, atsižvelgdama į naudą sau, šeimos nariams, aplinkiniams. Sveikas požiūris į mitybą, gyvenamą vietą, bendravimą, mokymąsi, išvaizdą. Jūsų sprendimai turi duoti maksimalią naudą fiziniam ir dvasiniam kiekvieno šeimos nario vystymuisi – padarant minimalią žalą.

Jeigu nutarėte persikraustyti į kitą miesto rajoną, jūs ne tik įvertinate ten esantį nusikalstamumą, gatvių apšviestumą ir transporto pasiekiamumą (pirmasis pareigų lygis), bet ir apsvarstote, kiek geresnė namo padėtis, ar jis šiltas, ar gražus vaizdas pro langus, ar palanki ekologinė situacija toje vietovėje. Išsiaiškinate pranašumus, kurie gali pagerinti jūsų požiūrį į pasaulį, gamtą, miestą. Jei visi šie rodikliai bent truputėlį geresni už dabartinio jūsų būsto parametrus, reiškia jūsų persikraustymą diktuoja siekis sveikai gyventi. Šeima kvėpuos grynu oru, vaikštinės švariomis gatvėmis, vaikai bus auklėjami palankioje aplinkoje.

Sveikai gyventi – reiškia pastoviai, nuolat tobulinti save ir aplinkinių žmonių gyvenimą (būtent jų gyvenimą, o ne pačius žmones!). Negyventi sveikai – reiškia bloginti savo sąlygas visose sferose, pasitenkinti prastesniais dalykais, nustoti mokytis. Taip nutikti gali tada, kai sustoti būtina jums ar jūsų vyrui, kad galima būtų protingai perskirstyti jėgas, nukreipti jas svarbesne kryptimi. Jeigu tokių planų neturite, o vietoje siekio sveikai gyventi jaučiate tingulį ir abejingumą, tai gali reikšti pirmosios pareigos – savisaugos instinkto – susilpnėjimą.

Perspektyvoje vystymosi sustabdymas gali baigtis labai liūdnomis pasekmėmis. Atsisakius antrosios bazinės pareigos, sukeliame grėsmę pirmosios vykdymui.

Juk gyvenimas – tai eskalatorius, judantis žemyn. Jeigu nelipame nesustodami aukštyn, o stovime, reiškia, jis veža mus žemyn.

Žmonių – milijonai, o bazinės pareigos tik dvi. Jos labai plačios, susijusios su vienu principu ir aprėpiančios daugybę problemų sprendimo variantų. Dėl to vyras ir žmona, vadovaudamiesi vos dviem pareigomis, gali sugalvoti pačius geriausius sprendimus šeimai ir vienas kitam, ir šie sprendimai visada ves į tobulėjimą bei meilės gausinimą šeimoje. O štai jeigu pareigų labai daug ir jos aprėpia labai siauras gyvenimo sferas, atsiranda fanatiška koncepcija, reikalaujanti vienintelio įmanomo sprendimo.

Jeigu, tarkime, pareiga išnešti šiukšles užkraunama išimtinai vyrui, tai pakaks jam porą kartų pamiršti išnešti paketą ir namai užsipildys kvapais bei mikrobais, keliančiais grėsmę artimųjų savijautai. O šeimos nariai, beje, dažniausiai nepasivargins išspręsti problemą savarankiškai, atsikalbinėdami „čia ne mano darbas”. O jei visi gyventų bendrai ir vieningai siekdami sveiko gyvenimo, toks konfliktas būtų paprasčiausiai neįmanomas: neišnešė paketo į konteinerį tėtis, išneš mama, neišnešė mama – tai padarys sūnus. Pats, be raginimų ir priminimų. Vien dėl to, kad tai šeima, kurios nariai siekia pagerinti vienas kitam gyvenimą.

Įsisąmonindamos savo moteriškas pareigas, tuo pat metu įvertinkite, kiek jūs drauge su kitais šeimos nariais atliekate bazines pareigas: kiek laikotės išsaugojimo ir savisaugos instinkto ir kiek siekiate gyventi sveikai. Kiek stengiatės vienas kitam ir bendram labui.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *