Kai kitas žmogus rūpinasi mumis, mums būna malonu. Tas jausmas primena ankstyvą vaikystę, kai visus poreikius tenkindavo mama. Deja, mažai kas susimąsto apie tai, kad uolus rūpinimasis suaugusiu žmogumi dažnai būna manipuliacijų ir emocinės prievartos priemone.

Tokiais atvejais rūpestingas emocinis prievartautojas prisiima Suaugusiojo vaidmenį, o aukai primeta Vaiko vaidmenį.

Kaip vyksta šis procesas, atskleidžia toks vyro ir žmonos dialogas:

– Nori sriubytės?

– Ne, ačiū.

– Gal bulvyčių su silkute?

– Ne, ačiū.

– Dešrytės?

– Ne, ačiū.

– Sūriuko?

– Jei man ko nors prireiks, aš paprašysiu, gerai?

– Tai gal salotų?

– Leisk man pačiam pasirinkti, ką valgyti.

– Bet juk tu nežinai, kur kas padėta.

– Jeigu man ko prireiks, paklausiu.

– Mes dar turime uogienės, sausainių…

– Aš nenoriu. Ačiū.

– Tai gal raugintų agurkėlių?

– Tu manęs visai negirdi.

– Girdžiu. Tai gal agurkėlių?

– Ačiū. Prisivalgiau.

– Tu juk alkanas!

– Gal aš galiu pats nuspręsti, kada būnu alkanas, o kada ne?

– Tu juk nežinai.

– Tu už mane spręsi, ar aš alkanas, ar ne? Ką man valgyti? Rimtai?

– Bet juk tu alkanas.

Apie rūpinimąsi

Šis vyro ir žmonos dialogas – visai realus. Be jokių meninių pagražinimų. Kaip manote, kas čia negerai? Teisingai, viskas negerai.

Po rūpesčio šydu slepiasi emocinė prievarta. Šis dialogas iliustruoja du gudriausius manipuliacijų tipus:

* prievartą rūpinimosi pavidalu,

* prievartą skirtingai pateikiant vieną ir tą patį klausimą.

Iš pirmo žvilgsnio ją atpažinti nelengva. Žmogus tarytum demonstruoja savo rūpinimąsi. Siūlo įvairius dalykus. Tai gali būti bet kas: maisto produktai, dovanoto kaklaraiščio spalvos ar aukštoji mokykla, į kurią reikia stoti. Bet jūs nuo to jaučiatės blogai. Kodėl? Todėl, kad to neprašėte, kad to nenorite. Jūsų asmeniniai troškimai ir galimybės buvo atmestos.

Rūpinimasis kitu būna pateisinamas tik dviem atvejais: kai kitas žmogus suteikia mums galimybę juo pasirūpinti (nepainiokite su egoizmu, reikalavimu rūpintis) ir kai kitas žmogus neturi kitos išeities, kaip leisti mums juo pasirūpinti (jaunas amžius, trauma, negalia).

Sveikas suaugęs žmogus turi rūpintis savimi pats. Kito žmogaus rūpesčio priėmimas jam yra ne gyvenimiška būtinybė, o meilės aktas. Tačiau meilė baigiasi ten, kur prasideda spaudimas.

Ko siekia „rūpestingas emocinis prievartautojas“? Jis siekia visiškai kontroliuoti kitą asmenį, tuo slopindamas aukos valią ir sukeldamas kaltės jausmą.

Visi žino, kaip monotoniška hipnozė mažina sąmoningumo lygį ir kartu slopina valią. Tik tak. Gal to? Tik tak. Gal šito? Tik tak. Sąmonė susipainioja, nebesuprantate, ko iš jūsų norima. Kol ieškote atsakymo į klausimą, hipnozė tęsiasi. Tik tak. Praradote kantrybę? Pereiname prie antrojo akto. Nedėkingas! Aš tavimi rūpinuosi, o tu!

Pastebėti emocinę prievartą žaidimo eigoje yra labai sunku. Reikėtų įrašyti dialogą ir paskui šifruoti, kad būtų galima išsiaiškinti ir įrodyti. Situacijos viduje tokių dalykų beveik neįmanoma suvokti.

Dabar pagalvokime, apie kokį kaltės jausmą galima kalbėti, jeigu jums buvo taikomas ne rūpinimasis, o emocinė prievarta, jeigu kitas norėjo patenkinti savo poreikius manipuliuodamas jumis.

Tokio tariamo rūpinimosi objektas tampa instrumentu, kuriuo prievartautojas glosto savo Ego. Aš rūpinuosi jumis. Be manęs jūs nieko negalite. Jūs darysite viską, kaip man reikia.

Tokio tipo prievartautojas stengiasi apsupti save paklusniomis lėlėmis, susodinti jas savo idealiame lėlių namelyje ir gerti arbatą pagal savo taisykles. Žinoma, visos lėlės palaiko šeimininką. Kitaip šeimininkas nepaklusnios lėlės nepripažins gyva, kategoriškai paneigs jos teisę egzistuoti.

Rūpestingas prievartautoja prisiima Suaugusiojo vaidmenį, o aukai primeta Vaiko vaidmenį. Kai auka bando išsiveržti iš tos prievartos schemos, ją „Vaiku“ pavadina pats prievartautojas: „Elgiesi kaip mažas vaikas!“ Tai reiškia, jog ji ėmė elgtis taip, kad prievartautojas nebegali jos suvaldyti.

Aukos kaip suaugusio asmens su individualiais poreikiais ir galimybėmis egzistavimas ignoruojamas. Ji turi vaidinti Vaiko vaidmenį arba bus atstumta.

Kaip išsigelbėti nuo šio kenksmingo rūpinimosi?

Saugokite savo teisybę kaip skydą. Jūs – ne vaikas, tai iš jūsų nori padaryti vaiką. Jūsų sveikas pasipriešinimas šiam nenatūraliam procesui yra visiškai natūralus dalykas. Teks išmokti ignoruoti jūsų ignoravimą.

Tai yra, jeigu emocinis prievartautojas nepastebi jūsų spaudimo rezultatų, jis jus „išjungs“. Paprasčiausiai įsižeis. Ir tai bus tik naujų manipuliacijų virtinė. Ir tai, kad jis jus „išjungė“, dar nereiškia, kad jūs išnykote likusiam pasauliui ir sau. Šis faktas yra antrasis patikimas apsauginis skydas.

Ir trečiais – kaltojo nerimo sumažinimas. Jūsų asmeninių poreikių, troškimų, jūsų asmenybės egzistavimas – tai ne klaida, o teisingiausias ir logiškiausias dalykas pasaulyje.

Jūs turite teisę atsisakyti to, ką jums primeta. Jūs turite teisę išeiti, pasitraukti, į agresiją atsakyti įniršiu, turite teisę garsiai pasakyti apie save: „Aš esu!“ Prisipažinkite tai pirmiausia sau, ir prievartos ratas, į kurį jūs savo nelaimei įkliuvote, sutrūkinės.