Kada nors suprasite, kad tikroji meilė – tai ne rafinuotos žinutės su įmantriais prisipažinimais, o paprastas raštelis, brūkštelėtas pieštuko nuograuža ant lapelio: „kotletai šaldytuve“.
Kada nors su nuostaba suprasite, kad tikras herojus yra ne plikas žmogėnas, gelbstintis žemę nuo tamsiųjų jėgų invazijos, o tavo tėvas, nelabai švelnus ir nelabai laimingas, tačiau atidavęs viską, ką turėjo, kad galėtum baigti mokslus.
Kada nors pajusite, kad padėti silpnam – tai ne 50 centų elgetai numesti, o karštas šokis šeimos šventėje su savo seneliu, kad jis, visiškai palaužtas ligų, ir toliau jaustųsi gyvu žmogumi.
Kada nors sužinosite, kad drąsa – tai ne naujo projekto gynimas direktoriaus akivaizdoje, o gebėjimas nenuleisti rankų ir kovoti už savo gyvybę, išgirdus krūvą painių diagnozių, kai į tave šaltomis, negyvomis rankomis įsikimba mirtina baimė.
Kada nors suprasite, kad valios jėga – ne porą kartų per savaitę lankytis sporto salėje; kad yra nepalyginamai sunkesnis dalykas – kiekvieną vakarą rasti laiko, dėmesio ir meilių žodžių savo vaikui, neiškeičiant bendravimo su juo į televiziją ar tuščius pliurpalus internete.
Kada nors pajusite kartėlį, kad atleidimas – tai ne užmerkti akis į sugyventinio girtuokliavimą ir grubumą, o gebėjimas nejausti neapykantos gydytojui, kuriam esate priversti duoti kyšį, kad vaistai mylimam žmogui atkeliautų laiku.
Kada nors išmoksite pajusti, kad balto paplūdimių smėliuko šiluma su prašmatniomis egzotiškų jūrų pakrantėmis negali sušildyti jūsų sielos taip, kaip ją sušildo šeimos susitikimas su seniai visiems žinomais juokeliais, pigiu vynu ir šimtus kartų girdėtomis istorijomis.
Kada nors suvoksite, kad tėvai taip ilgai buvo pasirengę jūsų klausytis ne todėl, kad esate toks protingas, o todėl, kad jiems patiko girdėti jūsų balsą.
Kada nors jums taps akivaizdu, kad esate verti ne tiek, kiek įdedate į darbą, o tiek, kiek šis darbas kažkam galėjo padėti.
Kada nors sužinosite tikrąją kažkokių dalykų vertę, o sužinoję, iš naujo įvertinsite ir išmatuosite jau nueitą gyvenimo kelio atkarpą. Ir duok Dieve, kad jums tuo metu dar liktų laiko, kad padarytumėte, pasakytumėte, paleistumėte…
