Poros, kuriose abu partneriai jaučia vienodus jausmus – labai retos. Paprastai gyvenime būna kitaip: vienas myli, o kitas leidžia save mylėti. Kodėl taip yra?
Taisyklė be išimčių?
Aforizmas apie tokią meilę priklauso kažkokio XVII a. rašytojo plunksnai. Galbūt taip buvo manoma anksčiau…
Vis dėlto, su visa pagarba taip manantiems žmonėms, leiskime sau nedidelę pastabą: šios išminties negalima laikyti dogma.
Yra išimčių iš taisyklės, ir tokių pavyzdžių yra tūkstančiai. Tačiau dažniau žmonės visgi tik vaizduoja laimingas sąjungas, o iš tikrųjų jos visos yra kaip garsiajame aforizme.
Ir tada drugeliai išplasnoja…
Moralistai dabar turėtų pasipiktinti: kaipgi taip, tai nesąžininga ir neteisinga. Abu žmonės santykiuose privalo duoti lygiai tiek, kiek gauna, kitaip tai ne meilė, o patogi simbiozė.
Tiesą sakant, būtent taip ir yra. Daugumoje porų jausmai gyvuoja tol, kol žmonės jaučiasi laisvi, kol jie mažai ką žino vienas apie kitą, kol vienas su kitu artimiau nesusipažįsta, kol verda kraujas ir hormonai, kol pilve plazda drugeliai.
O štai paskui – drugeliai numiršta, hormonai nustoja šėlti, ir ateina sunki kasdienybė, bendra buitis, vaikų auginimas. Ir daugumai tiesiog gėda prisipažinti, kad jausmai pradėjo blėsti.
Tuo pačiu metu, vienas šioje dviejų žmonių sąjungoje iš pat pradžių buvo stipresnis, todėl pasilieka. O antrasis tiesiog gyvena iš įpročio, nes taip patogu, nes jau yra vaikų, ir būstą gaila dalytis, ir naujos poros ieškoti jau vėloka, ir artimieji skyrybų nesupras ir neįvertins.
Apskritai yra tūkstančiai priežasčių išsaugoti šeimą. Tik patys stipriausi dvasia gali rasti jėgų žengti desperatišką žingsnį.
Ar jų mylimieji tas priežastis mato?
Paprastai ne. Jie taip įsitraukę į šį „Žaidimą namais”, kad net nepastebi, jog visas blizgesys pradingo. O jeigu ir pastebi, tai jų pačių egoizmas neleidžia pripažinti, kad meilė praėjo.
Ar galima laikyti normaliu dalyku, kai poroje myli tik vienas asmuo, o antrasis tiesiog eina šalia?
Tam tikra prasme taip: vien meile daug ko nesukursi, o štai pagarba, draugystė, pasitikėjimas, rūpinimasis – visa tai gali egzistuoti ir be karštos meilės.
