Nematomos smulkmenos gali žlugdyti meilę iš vidaus. Tai vyksta kiekvieną kartą, kai ji lieka viena su savo jausmais.
Kai moteris sako, kad vyras jos negirdi, niekam ir į galvą nešauna, kad jis yra kurčias. Visi supranta, kad kalbama apie ką kitą. Apie tai, kad galima praleisti kartu daug dienų ir naktų, bet nesuprasti svarbiausio dalyko. Liūdna, kai santykiuose dalyvauja du iš esmės vieniši žmonės. Štai keli tokių santykių pavyzdžiai.
Apie meilę, arba kaip tu nori
– Mieloji, žadintuvas čirškia, kelkis!
– Oi, aš dar penkias minutes!
– Žinau aš tavo penkias minutes. Paskui skubėsi ir vėluosi. – bučiuoja jis mieguistą moterį.
– Na ir kas, kad vėluosiu? Aš mėgstu pasivartyti.
– Jokių vartymųsi. Kelkis, prašau. Laikas. Laikas.
– Kodėl taip skubi? Ar gaisras?
– Ne gaisras. Keltis pagal žadintuvą – teisingas ir geras įprotis. Tada viską suspėsi.
– Taip, tu visada teisus. Keliuosi.
Ir ji keliasi. Nenori, bet keliasi. Jis juk teisus. Ir kam ji taip elgiasi, jeigu nenori?
Antroji situacija
– Mieloji, užvažiuosiu paimti tavęs ir nuvešiu į darbą.
– Ne, nereikia. Aš jau išsikviečiau taksi.
– Taigi aš jau važiuoju.
– Nereikia, mielasis, nesivargink, aš pati susitvarkysiu.
– Tu ant manęs pyksti?
– Ne, ką tu?! Tiesiog aš jau viską sutvarkiau, mes juk vakar nesitarėme, kad mane nuveši.
– Tai man nevažiuoti? Aš jau beveik prie tavęs.
– Gerai. Tuoj atšauksiu taksi.
Ji išeina į kiemą, atsiprašo taksisto, paleidžia mašiną, grįžta namo. Laukia.
Trečioji situacija
– Atrodo, katė susisirgo, kažkas su ja ne taip, – vos ne verkia moteris.
– Amžinai ką nors išsigalvoji, – susierzinęs atsako jis.
– Kodėl išsigalvoju? Ji visą laiką trina ausį ir murkia ne taip kaip visada.
– Ji paprasčiausiai prausiasi.
– Ne paprasčiausiai. Tikrai tau sakau. Nuvežkime ją pas veterinarą. Tegul specialistas apžiūri.
– Neturiu kada. Man juk darbas. Manęs žmonės laukia.
Ir ji lieka viena su savo liūdesiu ir rūpesčiu. Pati iškviečia taksi, paguldo katę į specialų krepšį ir veža pas veterinarą.
Ketvirtoji istorija
– Nupirkime tau gėlių, pažiūrėk, kokios gražios, – siūlo jis.
– Oi! Taip. Tų baltų.
– Baltos nešviežios. Ir su trumpais kotais – greit nuvys.
– Bet man jos patinka.
– Taip, tikriausiai, tik rytoj tu jas išmesi.
– Na ir kas, šiandien bus gražu, – šypsosi ji.
– Na, kaip nori. Bet gal vis dėlto raudonas? Pažiūrėk, štai šitas (rodo).
– Gerai, tebūnie raudonos, – tyliai sutinka ji.
Kiek daug tokių siužetų?! Ir visi jie apie vienatvę. Mat visuose pavyzdžiuose ji lieka viena su savo jausmais. O jis? Jis – labai geras žmogus. Jis nori, kaip geriau. Ir jis savotiškai teisus. O rezultatas – du vieniši žmonės.
Taip, tikrai. Visa tai smulkmenos,. Tik smulkmenos, tačiau griaunančios smulkmenos. Jos ardo meilę iš vidaus.
Tarytum tai būtų ne apie meilę…
Sykį viena puiki motina taip paaiškino dukrai, ką reiškia mylėti: „Tavo atvažiavimui aš nupirkau sausainių, kuriuos tu mėgsti. išviriau sriubą, kuri tau patinka. Iškepiau tavo mėgstamą pyragą. Aš atlaisvinau tau laiko, žinodama, kad norėsi pabūti su manimi. Juk aš tave myliu“.
Taip paprasta. Mat tai – apie meilę. Taip, kaip tu nori.
