Kaip išgyventi artimų žmonių išdavystę

Jei skaitote šį straipsnį, tikriausiai jums jau žinomas tas nepakeliamas širdies skausmas. Esu pati ne vieną kartą susidūrusi su žiauria išdavyste ne vien kaip psichologė, bet ir kaip žmogus. Ir kiekvieną kartą galvodavau, kodėl man taip nutiko? Kodėl taip nepakeliamai skauda ir kaip su tuo skausmu gyventi toliau?

Būtent artimieji žmonės gali tapti išdavikais, kadangi visi mes turime jų atžvilgiu įvairių lūkesčių. Būtent jais pasitikime sudėtingose situacijose. Sutikite – svetimi žmonės žymiai rečiau gali išduoti.

Prieš aprašydama priežastis, norėčiau pabrėžti, kad neteisinga būtų manyti, jog širdies skausmą jaučia išimtinai tie, kuriuos išdavė. Išdavikai irgi kenčia.

Viena iš išdavystės priežasčių – žmogus ima vaikytis greitos, šio momento naudos, negalvodamas apie pasekmes ir neprisiimdamas atsakomybės. Galiu tvirtai teigti, kad dažniausiai išduoda nebrandžios asmenybės, kurios nesusimąsto apie galimas savo veiksmų pasekmes. Kartais toks išdavikas paskui visą gyvenimą jaučia kaltę dėl savo poelgio.

Be to, egzistuoja ir kitos priežastys, dėl kurių žmonės sulaužo duotą žodį ar išduoda.

  • Uždarumas santykiuose, kai žmonės negali atvirai aptarti savo ketinimų ir poelgių;
  • Noras gauti kokios nors naudos, apeinant įsipareigojimus ir nesugebėjimas atvirai paaiškinti poelgio priežasčių;
  • Baimė, kad sukritikuos žmonės – paprasčiau viską nuslėpti, o ką, jeigu viskas baigsis gerai?
  • Pavydas ir troškimas turėti tai, ko negalima įgyti sąžiningu būdu;
  • Pernelyg dideli lūkesčiai, iki galo neišsakyti dalykai, kuriais žmogus nesidalina su kitais.

Yra ir daugiau priežasčių išduoti.

Kai tave išdavė – tas pats, kas ranką sulaužytų. Atleisti galima, o štai apsikabinti jau nesigaus.

Jau rašiau, kodėl išduoda artimieji. Ir dabar norėčiau patarti, kaip apsisaugoti nuo išdavystės, ir ką reikėtų daryti, jeigu artimieji jau išdavė.

Pasikliaudami artimuoju, sureguliuokite santykius tokiu būdu, kad nesuverstumėte jam visos atsakomybės už jūsų santykius.

Neturėkite žmogaus atžvilgiu pernelyg didelių lūkesčių – žmonės ne dievai, jie gali suklysti.

Nemanipuliuokite jų santykiais su jumis. Žmogus gali pažadėti kažką padaryti iš meilės jums, tačiau neištesėti pažado, išsigandęs, kad jus įskaudins.

Nesišvaistykite ultimatumais: „Jeigu to nepadarysi – bus štai taip ir anaip…” Pagalvokite, kaip patys pasijaustumėte, išgirdę ultimatumą savo adresu.

Jeigu visgi žmogus neišpildė pažado, atleiskite jam. Laikyti savyje pyktį ir nuoskaudą – reiškia griauti save iš vidaus. Jeigu nesiseka – kreipkitės į specialistą.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *