Yra kelis efektyvūs būdai „atbaidyti” vyrą, net jeigu pačios moterys to sąmoningai netrokšta. Venkite šitų labai plačiai paplitusių klaidų.
Pirmas dalykas – neapkraukite vyro savo problemomis. Niekas taip nebaugina vyro, kaip žaibiškai užkrauta jam ant pečių atsakomybė už moters gyvenimą.
Frazę „Pagaliau tave sutikau, dabar tu man padėsi” vyras interpretuoja kaip bandymą atsisėsti jam ant sprando, nepasiūlant nieko mainais. Jis jaučiasi esąs ne gyvas žmogus, o aparatas, priemonė, įrankis svetimų problemų sprendimui. Be to, visiškai neaišku, kodėl būtent jis turi su tomis problemomis darbuotis.
Antras būdas atstumti vyrą – iškart apibrėžti savo materialias pretenzijas. „Mano telefonas pastoviai stringa, jau visai paseno, o pinigų naujam neturiu”, arba „Žinai, greitai bus mano gimtadienis, o aš visada svajojau atšvęsti jį Paryžiuje. Gaila, kad negaliu sau to leisti”…
Tik labai ribotoms moterėlėms gali atrodyti, kad šitaip jos „duoda subtilią užuominą” vyrui, ko norėtųsi. Iš tikrųjų jos transliuoja vyrams labai paprastą signalą: „Man reikalingi tavo pinigai”.
Trečias būdas viską sugadinti jau pačioje santykių pradžioje – pasakyti, jog tave domina tik rimtų ketinimų turintys vyrai. Tas konkretus vyras, kuriam tai pasakoma, vėliau gali išties turėti pačių rimčiausių ketinimų, tačiau per antrą-trečią pasimatymą tokių ketinimų tikrai nėra ir būti negali. Jis kol kas į jus tik įsižiūri, o jūs imate ir drebiate į akis: „Arba peršiesi, arba gali būti laisvas”. 99% vyrų pasakys tokiai moteriai būtent „Viso gero”, nes niekam nemalonu jaustis už grandinės kažkur tempiamu veršiu.
Ketvirtą elgesio modelį dažnai demonstruoja moterys, ne per seniausiai išgyvenusios išsiskyrimą. Sutikusi naują potencialų partnerį, tokia moteris ima pasakoti jam apie savo praeitį kaip apie visišką košmarą, o didžiausio piktadario vaidmuo ir didžiausi purvo srautai, žinoma, atitenka buvusiam. Net jeigu jūsų buvęs partneris buvo, švelniai tariant, nelabai padorus žmogus, nelaistykite jo purvais kitam vyrui girdint.
Vyras, kuriam skundžiatės siaubingu buvusiuoju, puikiausiai supranta, kad jeigu tarp jūsų kils konfliktas, tai lygiai tokias pamazgas imsite pilti ant jo galvos.
Penkta – nutylėti apie vaiką iš ankstesnės santuokos. Teko girdėti kvailą nuomonę, atseit, tarp mūsų kol kas dar nėra nieko rimto, kam jam tai žinoti, vėliau papasakosiu.
Pabandykite pasijausti vyro vietoje: žmogus penkis pasimatymus jums atvirai ir įžūliai melavo apie vieną svarbiausių gyvenimo sferų. Ir staiga, nei iš šio, nei iš to: „A, tiesa, aš, tarp kitko, turiu vaiką”.
Tai išties atstumiantis elgesys, juk normali mama vargu ar gali nepaminėti savo vaiko netgi paprasčiausio pokalbio metu. Juk ji su juo kažkur vaikščiojo, o gal mažasis susirgo ir ji negalės ateiti į pasimatymą…
Vaikas – natūrali motinos kasdieninio gyvenimo dalis, ir jeigu ji apie tai nutyli, vyras susimąstys: ar tai jums pats vaikas visiškai neįdomus ir nesvarbus (o tai baugina), ar tai jūs patį vyrą laikote žmogumi, kurį atbaidys jūsų motinystės faktas (o tai atstumia ir įžeidžia).
Dabar tikriausiai man papriekaištaus: apie pinigus negalima, apie rimtus ketinimus – irgi negalima, apie buvusį – nevalia, kaip ir apie problemas… Apie ką tada apskritai kalbėtis?! Atsakau: pradinėje santykių stadijoje jums abiem svarbu pažinti vienas kitą, kad galėtumėte suprasti – jūs iš tiesų pora, ar visgi skirtingi žmonės.
Kalbėkite apie savo pomėgius, apie tai, kas jus džiugina ar liūdina, apie savo vaikystę, draugus ir drauges, tik nereikia stengtis pasirodyti pernelyg geru žmogumi, nedemonstruokite vien pačių geriausių savo bruožų. Visą gyvenimą ant pirštų galiukų neišstovėsi, o nusivilti visada skaudžiau, nei iš pat pradžių parodyti tikrąjį save.
Čia ir slypi sėkmingų, laimingų santykių paslaptis: abipusis nuoširdumas, sąžiningumas, atvirumas. Būkite savimi ir partneris arba pamils tikrąjį jus, arba nepamils. O kam jums partneris, kuriam jūs – nuostabus, natūralus, unikalus žmogus – nepatinka?
Tegu eina savo keliu ir ieško savo laimės, o jūs neišvengiamai susitiksite saviškę.
