Kaip stereotipai sugriauna laimę

Romantinių santykių pasaulis gali būti pilnas prieštaringų minčių, susijusių su žmonėms primetamų lūkesčių vyrų ir moterų adresu. Mes arba sumenkiname, arba išpučiame iš musės dramblį, arba leidžiamės į visiškai nekorektiškus apibendrinimus.

Lengviausia manyti, kad dėl visko kalti kiti. Tiesiog todėl, kad „visos moterys – isterikės”, o „visi vyrai – ožiai”, ir dėl to priešingos lyties atstovai nuo ryto iki vakaro mus apgaudinėja, išduoda, mumis manipuliuoja ir naudojasi.

Kartais mes kaltiname kitą žmogų. Kartais kaltiname save – už tai, kad jį įsimylėjome.

Dauguma iš mūsų trokšta meilės, stabilumo. Tačiau tarsi drugeliai į šviesą plasnojame į nežinomybę, iššūkius – į nesveikus santykius.

Dar blogiau, kad mums tai atrodo normalu, kadangi buvome išmokyti tikėtis būtent šito: kad visi vyrai yra ožiai, o visos moterys – isterikės.

Tačiau taip nėra. Visus mus skaudžiai traumavo visuotinai priimti, visuotinai paplitę, su lytimis susiję stereotipai.

Bet juk tokį požiūrį į priešingą lytį dažnai suformuoja visai kitokia negatyvi patirtis. Pavyzdžiui, mūsų noras jausti stabilumą ir saugumą gali atsirasti dėl gyvenimo nestabilioje šeimoje su tėvais, kurie nuolat dėl ​​ko nors konfliktavo ar kažkuo piktnaudžiavo. Mūsų pagarbos ir artumo poreikis gali atsirasti dėl to, kad mokykloje kentėme patyčias. Ir t.t.

Tėvai apskritai yra pirmieji, kurie mus išmoko, ką mes atseit turime daryti, kad būtume mylimi ir apsaugoti. Vėliau tam įtakos turi bendraamžiai, aplinkiniai, pirmosios meilės. Kartais šios pamokos būna sąmoningos, bet dažniausiai visa tai vyksta pasąmoningai.

Mes mokomės, ką daryti, kad patiktume, kad būtume priimti. Ir štai jau patys tampame manipuliacijų, gundymo ir įtikinėjimo meistrais – kad galėtume išgyventi šioje visuomenėje.

Kartais nusiritama net iki smurto.

Pavyzdžiui, iki „isterikės”, kuri išmeta jūsų drabužius į gatvę. Arba bando iššokti iš automobilio, kai važiuojate visu greičiu. Arba surengia prieš jus „akciją” socialiniuose tinkluose.

Arba iki „ožio”, kuri kalba jums apie meilę, o paskui miega su tavo geriausi drauge. Arba palieka po to, kai tavimi pasinaudojo. Arba slepia savo priklausomybę, o paskui kaltina jus, tarsi jūs jį iki to privedėte.

Šitaip elgiasi traumą patyrę, baimę jaučiantys, įpykę ar nevilties apimti žmonės. Anksčiau jie patyrė išdavystę, pažeminimą, gėdą, atstūmimą. Tai, žinoma, nepateisina jų dabartinio elgesio, tačiau paaiškina.

Mes visi santykiuose turime jausti stabilumą, saugumą ir pagarbą. O kartais sutinkame žmogų, kuris šiuos savo poreikius bando patenkinti netinkamu būdu. Nes viskas, ką patiriame savo gyvenime, turi įtakos mūsų elgesiui su antrąja puse.

Kai bijome atstūmimo, išdavystės, pradedame aktyviau gintis, kartais peržengdami visas proto ribas. Ir tada galime virsti isterikėmis ir ožiais.

Ką daryti? Neskubėkite, išsiaiškinkite savyje, supraskite save ir išsigydykite žaizdas, prieš pradėdami sekančius santykius.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *