Kiekviena mama svajoja užauginti patikimą, stiprų ir protingą sūnų, ir apskritai tikrą vyrą. Tačiau, deja, šiandien sutinkame vis daugiau nesavarankiškų vyriškių, nepajėgiančių priimti sprendimų, prisiimti atsakomybės, siekiančių paprasčiausiai pabėgti nuo problemų, užuot jas sprendus.
Žmogaus charakterio savybės susiformuoja būtent vaikystėje, todėl galima sakyti, kad tik nuo tėvų priklausys, kuo užaugs jų sūnus. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie psichologų rekomendacijas, kaip užauginti tikrą vyrą.
Nepamirškite, kad auginate vyrą. Net jei sūnus dar visiškai mažas, visada kreipkitės į jį tik pagal jo lytį, pabrėžkite jo, kaip vyriškos lyties atstovo, savybes. Vaiką geriau vadinti sūneliu, berniuku ir panašiai. Nenaudokite tokių čionai visai netinkamų švelnybinių žodelių, kaip mažylis, katinėlis ar zuikutis. Ir neleiskite, kad sūnų taip vadintų aplinkiniai.
Atminkite – jūs esate moteris. Neretai, augindamos sūnų, mamos stengiasi parodyti savo reikšmingumą ir galią, netgi įsitvirtinti mažo vaiko sąskaita, tačiau reikia nepamiršti, kad visų pirma esate moteris. Parodykite sūnui savo rūpestį, meilę ir švelnumą, apkabinti ir pabučiuoti vaiką ne tik nekenkia, o atvirkščiai – tada sūnus išmoks gerbti, vertinti ir užjausti savo mamą. Paskui jam bus lengviau rasti bendrą kalbą su merginomis. Tiktai nereikia persistengti, nepamirškite apie tėvų autoritetą.
Padėkite jam pasirinkti sektiną pavyzdį. Maždaug 3–5 metų amžiaus berniukai pradeda suprasti, kad kai kuriuos veiksmus ir sprendimus jis gali atlikti patys, kad jie visada duoda rezultatą. Tada vaikas pradeda ieškoti žmogaus, kurio elgesio modelį galima būtų atkartoti – sektiną pavyzdį. Šiuo momentu labai svarbu duoti jam teisingą orientyrą, padėti suprasti, ką tikras vyras gali, o ko negali. Geriausi pavyzdžiai: tėtis, senelis, dėdė ar brolis, jeigu tokio žmogaus šalia nėra, berniuką galima auginti pagal kokio herojaus pavyzdį: drąsaus, kilnaus ir stipraus.
Padėkite formuotis vyriškoms charakterio savybėms. Kad mažylis nuo pat vaikystės suprastų, kuri veikla yra vyriška, o kuria geriau užsiimti mergaitėms, pasirūpinkite, kad dauguma jo žaislų būtų berniukiški. Sulaukus 5 metų, pradėkite mokyti sūnų darbuotis namuose, pavyzdžiui, paprašykite, kad jis palaikytų plaktuką, kol tėtis ką nors remontuos, arba paskatinkite, kad ką nors susimeistrautų savo rankomis. Šitokiu būdu berniukas pajus savo vyrišką reikšmę, padidės jo savivertė. Taip pat nepamirškite kalbėtis su sūnumi apie mergaites, išmokykite jį būti mandagiam su moterimis, globoti jas, padėti.
Iniciatyva. Niekada neslopinkite sūnaus iniciatyvos, suteikite jam galimybę pasimokyti iš savo klaidų, tada jis greičiau supras, kas yra kas. Vaikui labai svarbūs įsitvirtinimas ir savirealizacija. Paaugliui leiskite pačiam priimti sprendimus dėl draugų ir mokslų, patarkite, švelniai pakoreguokite, tačiau kategoriškai nereikalaukite. Taip berniukas išmoks būti atsakingas ir savarankiškas.
Už gerą būtina pagirti. Neignoruokite jo sėkmės, jeigu jis ko nors pasiekė, padarė kokį nors gerą darbą, pagirkite vaiką, pasakykite, kad tikri vyrai būtent taip ir elgiasi.
Nelepinkite. Nereikia perdėtai lepinti berniuko. Jeigu sūnus pagal pirmą reikalavimą gaus viską, ko nori, jis užaugs neatsakingas.
Griežtumas. Totali kontrolė ir griežtumas taip pat nėra pati geriausia atmosfera tikram vyrui auginti. Rezultatas bus liūdnas – užaugs uždaras, piktas ant viso pasaulio ir neryžtingas jaunuolis.
Vyrų kompanija. Pilnoje šeimoje reikėtų dažniau praktikuoti bendravimą grynai vyriškoje kompanijoje: tegu sūnus eina žvejoti, į sporto rungtynes kartu tėčiu ir jo draugais arba tiesiog turėtų galimybę pabendrauti, kai jie ateina į svečius. Berniukas turėtų matyti, kaip vyrai bendrauja tarpusavyje neformalioje aplinkoje.
Apie tėvą – tik gerai. Net jei esate išsiskyrusi, apie tėtį berniukui galima pasakoti tik gerus dalykus.
Auklėjime ieškokite aukso vidurio, šis kelias nėra paprastas, tačiau rezultatai to verti. Mylėkite savo sūnų, padėkite jam visame kame, tada būtinai išaugsite tikrą vyrą.
