Kam vyrui stengtis?

Vakar teko pasiklausyti samprotavimų, kad, atseit, tegu poroje vyrišką vaidmenį vaidina tas, kuriam jis geriau sekasi. Štai gyvena tokia energinga bobelė, o jis plepys iš prigimties, ir dar švaistūnas. Tegu žmona dirba, o vyras bus namų šeimininkė. Paklausiau, o kam tada gimdyti, jeigu vaikas – našta, namuose nuobodu, o vyras siutina?

-Taigi taip priimta! Visgi šeima šiokia tokia…

Kai dėl “kas kam geriau gaunasi”… Mano asmeninė patirtis ir stebėjimai rodo, kad labai gerai bėgasi, kai tave vejasi tigras. Ir jėgų iš kažkur staiga atsiranda, ir ištvermės… Dar vakar skundeisi, jog baisiai pavargsti, sąnariai girgžda, kvėpuoti sunkoka, greitai uždūsti, o čia! Net vėjas ausyse švilpia, kai išgirsti už nugaros grėsmingą urzgimą.

Taigi. Apie vaidmenis šeimoje. Ir apie pinigus.

Jeigu moteris visiškai netiki vyru, jeigu įprato viską pati, jeigu pati tempia visą grobį namo, tai kuriems galams vyrui stengtis? Prisiminkite tigrą.

Ant stalo – maistas padėtas. Kas vyrą motyvuos keltis nuo sofos ir bėgti medžioti mamuto, jeigu tai nekomfortiška, pavojinga, sunku ir t.t.? Juk jis jau viską turi. Tegu nelabai daug, bet elementarus minimumas jį patenkina.

Štai ir šiandien po vienu savo tekstu radau komentarą: “Kodėl retkarčiais vyras negalėtų sekti paskui moterį? Kodėl toks griežtas principingumas? Kuriems galams visiems kentėti, jeigu galima konstruktyviai išspręsti problemą ir sekti paskui tą, kuris šiuo konkrečiu momentu geriau orientuojasi situacijoje? Ir kodėl pora automatiškai suyra, jeigu moteris užkerta kelią lemtingoms vyro klaidoms, kurios jam galbūt galėjo netgi gyvybę kainuoti? Kam reikalingos tokios idėjos?”

Kam reikalingos tokios idėjos, aš nežinau. Man asmeniškai jos reikalingos išgyvenimui. Mano kuklūs stebėjimai atskleidė labai nemalonią tiesą.

Tos moterys, kurios neseka savo prigimtimi – nurašomos. Pasaulis ar gamta nurašo jas į nuostolius, kaip dėsnių pažeidėjas. O dėsnius visgi sukūrė kažkas protingesnis už mus. Elementari, labai negailestinga natūrali atranka.

Sakote, vyras gali sėdėti namuose su vaiku, o moteris – daryti karjerą? Žinoma, gali. Pastoviai susiduriu su moterimis, turinčiomis hormoninių pažeidimų, moteriškų organų susirgimų, įvairiausių miomų, cistų ir auglių “moteriškose” vietose, tokiose kaip gimda, krūtinė, kiaušidės ir t.t. Joms nesigavo vaidinti vyriško vaidmens ir likti sveikomis moterimis.

Kam toks griežtas principingumas?

Tiesiog egzistuoja gamtos dėsniai. Milijonus metų. Jeigu žmogus pasiners po vandeniu be akvalango, jis greičiausiai nuskęs. Žiauru? Tikriausiai, žiauru, tačiau ką padarysi? Tokia mūsų realybė. Žmogus negali skraidyti, kvėpuoti po vandeniu, turi dar begalę įvairių apribojimų, būdingų mūsų biologinei rūšiai.

Jei moteris liausis elgtis moteriškai, griebs kuoką ir ims spręsti problemas konstruktyviai, tai kam tada tą problemą spręsti vyrui? Prisiminkite tigrą. Ji nudobė vieną tigrą, antrą. Į trečią vyras jau nebekreipia dėmesio.

Jeigu moteris užkerta kelią problemoms, tai kokia prasmė vyrui dairytis aplinkui, ar nekilo kokia nors grėsmė jam ir šeimai? Pradingsta pats įgūdis pajausti pavojų. Vyras apanka ir aptingsta.

Aš jokiu būdu neprieštarauju, kad žmonės gyventų, kaip jiems norisi. Tiesiog rašau tekstus savo gyvenimo ir to, ką matau aplinkui, motyvais.

Taip, pasaulis sparčiai keičiasi, smarkiai pasikeitė, o štai mes paskui jį nespėjame. Kaip ir anksčiau moteris tikisi iš vyro jėgos, apsaugos, globos ir aprūpinimo. Šimtmetis lygių teisių negali nubraukti šimtų tūkstančių metų evoliucijos, biologijos, genetikos, kad ir kaip to norėtųsi. Bet kad tavimi rūpintųsi, turi būti švelni ir pasirengusi priimti jį su visomis klaidomis.

Yra, žinoma, galimybė pretenduoti į boso vaidmenį šeimoje. Tada visa moters energija suteka į galvą, ir tampa ji baisiai pikta, pagiežinga ir nevaisinga.

Na, bet čia šiaip, mano pamąstymai. Į galutinę ir neapskundžiamą tiesą nepretenduoju. Eisiu, sriubos išvirsiu. Nes mylimasis sugrįš, o aš šiandien tik šitą tekstą išstenėjau, kuris jam nė velnio nereikalingas. Jam kažko paprastesnio, karštesnio, skanesnio norisi. Vakar paklausiau, kam jam pinigai? Atsakė, kad namui, kad virtuvėje galėčiau gaminti, ir kad miegamajame ten, patys suprantate… O dar kelionėms, kad mudviem linksmiau gyventųsi. Štai tokios pas mus be galo dvasingos ir vertingos idėjos…

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *