Manoma, kad meilė – tai jausmas, o jeigu taip, tuomet šis jausmas gali užgesti, praeiti, išnykti ir mes už tai neatsakome. Stephenas R. Covey savo knygoje „7 efektyvios šeimos įpročiai“ , kurią parašė kartu su savo žmona, labai aiškiai aprašo meilę kaip veiksmą, kaip pasiaukojimą ir tarnystę savo mylimajam, o ne hormonų audras, aprašomas ir apdainuojamas poezijoje.
Lektorė ir psichoterapeutė Marina Targakova nuosekliai suskirstė vyrų ir moterų tarpusavio santykius į septynis etapus, vedančius brandžios meilės link.
Bent jau pirmuosius tris mes visi gerai žinome ir ne po vieną kartą.
1. Alkis.
Visiems gerai pažįstamas tas laukimo jausmas: skambučio, žinutės, susitikimo… Kiekviena kartu praleista minutė atrodo kaip sekundė, norisi būti kartu amžinai, neišsiskirti nė akimirkai, liestis, užuosti, matyti, girdėti… Ir vis tiek bus maža.
Imkime ir palyginkime tai su užsienio kalbos mokymusi: iš pradžių tai toks kaifas – žodžiai skamba įdomiai, norisi jų išgirsti vis daugiau, mėginti tarti, kartoti ir kartoti, dėlioti sakinius, o jeigu dar supranti, ką pasako kitas, tai jau ekstazė.
2. Pasisotinimas.
Šiame santykių etape atsiranda abejingumo jausmas. Jau galime eiti į svečius ir vienas be kito. Buvimas kartu dar įdomus, tačiau jau iki tam tikro momento.
Mokantis kalbos šis etapas jau darosi nuobodokas, nustojame daryti namų darbus, atrodo, kad jau gana daug žinome ir pamokų metu ima žiovulys…
3. Atstūmimas.
Jau pradeda erzinti viskas, net ir kvėpavimas šalia. Per garsus, kai miega. Jis skutasi retai, nemėgsta mano mamos ir viską, ką tik padaro, reikia perdaryti. Konfliktų ir pykčių kyla praktiškai lygioje vietoje. Ir baigiasi jie nieko neišspręsdami, todėl apima jausmas, kad šitų santykių galiojimas tiesiog baigėsi kaip kokio pasenusio pieno.
Jeigu mokomės kalbos, šiame etape tai tampa beveik nepakenčiamai sudėtinga: visi tie netaisyklingi veiksmažodžiai, kuriuos reikia iškalti, nes atsiminti tiesiog neįmanoma, o kur dar artikeliai ir tarimas arba netarimas to, kas parašyta. Ir man atrodo, kad aš niekada to neišmoksiu, daug paprasčiau yra viską mesti.
Daugybė santykių šiame etape sugriūna. Čia miršta tas Įsimylėjimas, vadinama chemija. Ir tuomet atrodo, kad kažkur kitur vaikšto geresnis. O tuomet viskas prasidėtų iš pradžių – blizgančios akys, padažnėjęs pulsas, noras būti kartu nuolat…
Kai kurios poros mėgina grįžti į tą pirmąjį etapą ir sukelti sau alkį trečiame etape griausmingai nutraukdami santykius, savaitę pagyvenę atskirai sugrįžta ir vėl kurį laiką turi poreikį būti kartu. Tačiau toks metodas po kurio laiko nustoja veikti ir santykiai išyra, jeigu nerandama sveikesnė išeitis.
Yra dar keletas nekonstruktyvių būdų likti kartu – tai gyvenimas dėl vaikų, buities ar bendro kredito. Tai panašiau į UAB negu į šeimą, bet vis tik egzistuoja tokie santykiai.
Ir pagaliau tikra alternatyva, kurioje ir atsiranda meilės užuomazgos – tai kitas etapas, o jį renkasi tikrai ne visos poros, nes čia jau laukia darbas.
4. Kantrybė
Įprastai į šį etapą įžengia poros su vaikais. Kai susimąsto, kad skyrybos labai traumuoja vaikus, galbūt patys buvo patyrę savo tėvų skyrybas. Tuomet pradeda galvoti apie tai, kad santykius reikia KEISTI. Ir kad keistis reikia pačiam. Šiame santykių etape labai svarbu pradėti matyti partnerį kaip individualų asmenį, o ne susikurtą trokštamą objektą. Nustoti perdarinėti vienam kitą pavyksta ne iš karto, barniai vis dar tęsiasi, bet jau šiek tiek kontroliuojami ir atsiranda supratimas, kad šį sunkų etapą tiesiog galima pamėginti išbūti. Jis turi praeiti. Šis sprendimas vėliau tikrai sulaukia apdovanojimo.
Mokantis kalbos šiame etape lygiai tas pats: tenka nustoti žiovauti per pamokas, surasti jėgų atmintinai išmokti tas netaisyklingas veiksmažodžių formas ir visokias kitokias išimtis ir pradėti gilintis į naujos kalbos esmę.
5. Įsipareigojimų vykdymas
Štai šitame etape pagaliau gimsta MEILĖ. Pagaliau aš matau savo partnerį kaip atskirą asmenybę su savo charakteriu, skoniu ir įpročiais, kuri neprivalo būti tokia pati kaip aš. Matau jos pliusus ir minusus, bet svarbiausia – matau ir savo trūkumus bei silpnybes. Pradedu suprasti, kad mes vienas kitam nesame nieko skolingi, tačiau atsiranda noras duoti daugiau, negu imti. Ir čia jau yra vietos pagarbai – aš nebesiūlau to, kas man patinka, o klausiu, ko norėtų jis.
Lygiai tas pats mokantis toliau užsienio kalbos tenka vis daugiau ir daugiau klausytis, skaityti ir suprasti, gilintis į išimtis ir mokytis tai kalbai būdingas frazes, kurios negali būti išverstos tiesiogiai.
Taip atsiranda pagarba kalbai, ir tai tiesioginis kelias į laisvą kalbėjimą.
6. Draugystė
Šiame etape mes jau galime kalbėtis nuoširdžiai. Mes girdime ir klausomės vienas kito, mes esame pasiruošę keistis, jeigu to reikia, nes visiškai pasitikime vienas kitu. Mes keičiamės idėjomis, mintimis, energija ir emocijomis ir taip tampame artimiausiais, geriausiais draugais.
Nauja kalba šiame etape pagaliau pradeda užvaldyti mūsų emocijas ir mintis. Mes pradedame ją jausti, intuityviai naudoti žinomus žodžius ir suvokti kalbą kaip tos tautos kultūrą.
7. Brandi meilė
Apie ją geriausiai rašo Biblija:
„Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia…“
O užsienio kalba šiame etape tampa mums prieinama laisvam kalbėjimui, suvokimui ir bendravimui, dabar jau mes mintyse naudojame naujai išmoktą kalbą.
Dauguma santykių išyra trečiame etape, o juk meilė gimsta tik penktame…
Jeigu tikėtume statistika, tai „meilės chemija“ trunka tik apie 18 mėnesių, o po to jau eina kiti du ne tokie malonūs santykių vystymosi etapai.
Tačiau yra ir gera žinia: jeigu domėtumėmės santykių procesais, mokytis ir susikaupus išbūti sunkesniuose etapuose ir nepabėgti, tai po 5–7 metų šeimoje tikrai gimsta meilė (čia įvairių psichoterapeutų pastebėjimų duomenys).
Parengė Aurima Dilienė
