Ko iš tikrųjų reikia vaikams

Iškrito pirmasis sniegas. Lauke šalta ir šviesu. Švyti mėnulis, sniegas ir užmirštas vaikiškas džiaugsmas širdyje. Paimu rogutes ir einu pasiimti vaiko iš darželio. Daug laiko sugaištu, bandydama įkalbėti jį pasivažinėti. Du ratai ir jis išlipa. Taip, jam beveik treji metai. Taip, jam dabar trečiųjų metų krizė, ir jis protestuoja. Susimąstau apie save: ką padariau ne taip? Dairausi aplinkui ir suprantu, kad ne aš viena padariau kažką ne taip. Vaikų čiuožykloje ir ant kalniukų nesimato. Kur jie visi pradingo? Žiūri filmukus, žaidžia žaidimus, o gal iki išnaktų uoliai atlieka namų darbus?

Šiuolaikinės visuomenės jau neįmanoma įsivaizduoti be išsilavinimo, naujų technologijų, kurios paverčia mus nesavarankiškais ir nelabai įgaliais. Svarbiausia yra tai – kokiu laipsniu visa tai įtakoja mūsų gyvenimą?

Yra labai talpus žodis – vertybės. Tai mūsų principai, idealai, gėrio ir blogio sampratos, vertybės lemia mūsų santykį su visuomene. Vertybės gali būti materialinės ir dvasinės. Mes vis labiau tolstame nuo dvasinių. Dėkingumas matuojamas pinigais, meilė – dovanų kiekiu ir kaina, grožis – lūpų ir krūtinės apimtimi. Mes ieškome geresnio darbo, naujausių išmaniųjų telefonų ir firminių drabužių. Mes turime po porą kreditų, o galvoje sukasi mintys apie trečią. Mes pamirštame paprastus gyvenimo džiaugsmus.

Sniegas ištirps, vaikystė pasibaigs. Išmanieji negali pakeisti nuo šalčio degančių skruostų, džiugių čiuožimo žemyn nuo kalniuko akimirkų, netikėtos sniego gniūžtės tiesiai į kaktą, malonaus nuovargio ir karštos, mamos išvirtos arbatos su avietėmis. Mažai tikėtina, kad augantys vaikai atsimins žaidžiamus telefonuose ar kompiuteriuose žaidimus ar šiandien madingus prekės ženklus ant striukės etiketės.

Ar suaugęs žmogus jausis laimingas, priklauso nuo to, kiek laiminga buvo jo vaikystė.

Kaipgi sukurti tą laimingą vaikystę?

Tai padaryti žymiai lengviau, nei nusipirkti naujausio modelio išmanųjį ar išmušti iš banko dar vieną kreditą.

Būkite laimingais tėvais. Tik laiminga mama gali parodyti savo vaikui, KAIP būti laimingam.

Dovanokite meilę. Meilė daug vertingesnė, kai ji rodoma ne dovanomis, o kūniškais kontaktais ir rūpinimusi – bučiniai, apsikabinimai, šilta arbata, antklodė, pokalbis apie praėjusią dieną ir rytojaus planus.

Priimkite meilę. Jei duoda – priimkite su džiaugsmu. Jeigu reikia, galima ir paprašyti.

Nepamirškite savo ribų. Tai reiškia pasakyti „ne“, kai nenori, pasakyti „noriu”, kai tau to reikia. Pavargote? Paprašykite savo vyro (ar žmonos) įpilti arbatos, atnešti jums pledą.

Džiaukitės kiekviena diena. Maži džiaugsmai padės išbristi iš rutinos liūno. Jų yra visur: ir praeivio šypsenoje, ir pro debesis žemyn dirstelėjusioje saulėje, geroje knygoje ir prisiminimuose apie seną gerą draugą.

Atkreipkite dėmesį į gyvas būtybes. Gyvoji, net mieganti gamta yra turtinga resursais. Ar seniai buvote miške? Tada pats laikas tai padaryti! Ten čiulba paukščiai, baltas švarus sniegas ir tyla, ramybė…

Skirkite laiko vaikams – sąžiningai, kad vaikui būtų įdomu, tačiau taip, kad būtų pasirinkimo laisvė ir nebūtų apribojimų.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *