Toks jausmas dažniausiai apima tuos žmones, kurie neatsižvelgia į savo tikruosius troškimus ir poreikius. Ir net tais atvejai, kai žino juos, nustumia į antrą planą. Tačiau psichologija turi dar vieną tokio jausmo paaiškinimą – vadinamąjį praleistos naudos sindromą.
Šiam sindromui būdingi tokie požymiai
Žmogui nuolat atrodo, kad visi įdomiausi įvykiai vyksta be jo dalyvavimo, todėl jis stengiasi lankytis visuose jam prieinamuose renginiuose, būti informuotam apie visas naujienas, kad nieko nepraleistų.
Tokie žmonės beveik visą laiką praleidžia prie interneto, jie yra pasiekiami ir prisijungę prie ryšio. Daug laiko jie išeikvoja tam, kad stebėtų svetimus gyvenimus.
Stiprus aplinkinių pripažinimo, palaikymo, pritarimo ir palankumo poreikis taip pat yra nuolatinis šio sindromo palydovas.
Kodėl gali išsivystyti toks sutrikimas?
Žmogus paprasčiausiai nepatenkintas savo gyvenimu, todėl jis ir negyvena visa širdimi. Nuolat remiasi kokias nors standartais, bėga paskui naujas tendencijas, bet vis tiek nespėja. Jis net ir nežino, kaip geriau būtų jam pačiam, todėl kad nemąsto apie šį klausimą, visą laiką vaikydamasis kitus.
Perfekcionizmas. Šis asmenybės bruožas apskritai sukelia daug problemų. Kai žmogus stengiasi viską padaryti tobulai, jo gyvenimas prabėga pro šalį. Tokie žmonės nesidžiaugia mažais dalykais, nepastebi kasdienybės, nemoka būti „tuo momentu“. Dėl to kyla jausmas, kad dabartis yra iliuzinė.
Perdėtas domėjimasis socialiniais tinklais. Kai mes peržiūrinėjame sėkmingų žmonių tinklapius, nevalingai lyginame save su jais. Dažnai vertinimai būna ne mūsų naudai. Kai kam pavyksta ramiai tai išgyventi ir iškart pamiršti, o kai kurie per stipriai užsifiksuoja į tą faktą, kad dar nesugeba kažko pasiekti, kad neturi pasyvaus pajamų šaltinio, kad neatostogauja Maldyvuose.
Na ir pagaliau, žmogus gali paprasčiausiai nesuprasti, kokį jis nori matyti savo gyvenimą.
Kad nepatektume į šio sindromo spąstus, reikia kuo dažniau ilsėtis nuo socialinių tinklų ir svetimų gyvenimų, su niekuo savęs nelyginti ir kasdien stengtis vis pabūti visiškai „čia ir dabar“.
Taip pat galima pritaikyti tokį būdą: suraskite sau laiko, kai niekas netrukdys ir neblaškys, atsisėskite prie stalo ir surašykite viską, ką jums reikia įdomus ir geras gyvenimas. Kas turi vykti, kad jūs jaustumėtės „nešami gyvenimo srauto“? Kokie žmonės turi būti šalia? Kaip jūs turite leisti savo laisvalaikį, kaip organizuoti darbo procesą?
Dauguma žmonių net nekelia sau tokių klausimų ir nebando į juos atsakyt. O juk tik mes patys galime pakeisti savo gyvenimą į gerą.
