Ta skausminga tyla, tas deginantis šaltis, tas pribloškiantis pradingimas. Visa tai yra skirtingos ignoravimo apraiškos. Ir skaudžiausiai žeidžia būtent ignoravimas iš artimiausių žmonių pusės.

Deja, daug žmonių tai puikiai supranta ir tuo naudojasi.

Kodėl jie ignoruoja?

• Jie šią techniką naudoja manipuliaciniais tikslais, kad mylimasis dėl visko kaltintų save ir prisitaikytų prie manipuliatoriaus poreikių;
• Šitaip padidinama nuosava vertė kito žmogaus sąskaita;
• Manipuliatoriai nemoka bendrauti kitaip, ignoravimas yra jų įprastas bendravimo modelis;
• Ignoravimu jie atsikrato atsakomybės, kad nereikėtų aiškintis santykių;
• Deja, atsitinka ir taip, kad jie tyčia trypia žmogaus savivertę, tokiu būdu jį nuvertina.

Ignoravimas – žiauri psichologinės prievartos forma. Ir dažnai ignoruojantys žino, kokį poveikį jie daro aukai. Tačiau nieko keisti nesiruošia. Jiems taip įprasta, patogu, komfortiška, plius tokia taktika duoda puikiausių rezultatų.

Kodėl mes taip kenčiame, kad esame ignoruojami?

Štai pagrindinės priežastys.

Nepatenkinami baziniai poreikiai. Mylimas žmogus, iš kurio tikėjotės pagalbos tenkinant savo elementarius poreikius, tokius kaip, pavyzdžiui, priėmimas, pripažinimas, iš jūsų tai atėmė.

Jaučiamės bejėgiais. Ignoravimas – tai netikrumo būsena, informacinis ir emocinis vakuumas. Kur kreiptis, ką daryti, kur ieškoti priežasčių? Ši būsena labai išsekina.

Žmogus gali nesąmoningai pasinerti į vaikystės traumas. Į tuos nemalonius laikus, kai jį ignoravo tėvai ar mokytojai, kai boikotavo klasės draugai. Žmogus šiuo momentu gali jaustis bejėgiu vaiku ir smarkiai pervertinti šios situacijos reikšmę.

Prasideda kapstymasis savyje. Ir dažniausiai žmogus atranda kuo galima būtų save apkaltinti, kame jis neteisus, kuo blogas.

Nukenčia savivertė. Žmogus dažniau galvoja, kad jis kažkoks ne toks, kad gali būti nevertas meilės ir pan.

Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dažnai tai daro? Štai keletas rekomendacijų

• Reikia užsiimti savimi ir savo gyvenimu. Neleisti, kad visas jūsų pasaulis suktųsi aplink vieną žmogų;
• Jei ignoravimas sistemingas, verta tai išsiaiškinti ir aptarti bendravimo taisykles, alternatyvas ir pan. Galbūt mylimam žmogui reikia psichologinės pagalbos ir padirbėti su savimi;
• Sukurkite nuosavą adekvatų atsaką. Pavyzdžiui, pasakykite žmogui: „Kai būsi pasiruošę bendrauti, duok man žinoti. Jei kažkas tau netinka, pasakyk apie tai”. O po ir jūs patys galite daugiau nebekalbėti;
• Jeigu niekas nepadeda, o artimasis vis tiek taip elgiasi, reikėtų pagalvoti, ar esate pasiruošę likti tokiuose santykiuose ir visa tai kentėti. Tai – akivaizdžiai nesveika situacija.

.