Kokie dūmai pavojingesni – cigarečių, šašlykų, smilkalai?

Cigaretės

Specialistų teigimu, nerūkant, tačiau reguliariai įkvepiant cigarečių dūmų, rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja iki 20-30 proc. Šiuose dūmuose yra cheminių medžiagų, kurios silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas praranda gebėjimą kovoti su ligomis ir naikinti vėžines ląsteles. Tabako dūmai taip pat pažeidžia DNR, kuri taip pat „suteikia šansų” vėžio ląstelėms.

Be to, cigarečių kancerogenai nusėda ant sienų ir kitų paviršių. Net vėdinamose patalpose šių medžiagų lieka apie 80 proc.

Pasyvūs rūkaliai dažnai suserga lėtine plaučių obstrukcija, širdies ligomis ir daugeliu vėžio rūšių, pavyzdžiui, smegenų, kraujo ir žarnyno. Galimos maisto alergijos, egzemos, bronchinės astmos, rinito, rinosinusito atsiradimas.

Kita cigarečių dūmų grėsmė – staigios kūdikių mirties sindromas. Jei tėvai ir artimiausia kūdikio aplinka rūko, jis gali mirti tiesiog lovelėje.

25% nerūkančiųjų plaučių vėžio atsiradimą išprovokavo pasyvus rūkymas ir kancerogeninių dūmų įkvėpimas kepant.

Mėsos kepimas

Jei gyvuliniai ar augaliniai riebalai įkaitinami iki aukštos temperatūros, dar prieš pasirodant dūmams, jie išskiria toksiškas lakias medžiagas, sukeliančias genetines mutacijas.

Kepant mėsą ant laužo ar keptuvėje, su dūmais išsiskiria kitos rūšies kancerogenai – heterocikliniai aminai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Tyrimai parodė, kad nėščios moterys, kurios reguliariai įkvėpdavo PAH, padidino riziką susilaukti kūdikio su mažesniu svoriu, mažesniu galvos tūriu ir protiniu atsilikimu.

Specialistų teigimu, neigiamai veikia sveikatą ir aliejuje keptos žuvies dūmai : juose esantis PAH kiekis gali pakenkti plaučių ląstelių DNR.

Tačiau žalingiausią poveikį organizmui daro dūmai, atsirandantys kepant technologiškai apdorotą mėsą – dešreles, lašinius. Juose, kaip ir tabako dūmuose, yra nitrozaminų: eksperimentų duomenimis, jie 4 kartus dažniau pažeidžia DNR nei jautienos kotletų kepimo dūmai.

Be to, kepant gyvulinius baltymus išsiskiria gerontotoksinai. Jie provokuoja audinių kietėjimą, uždegiminius procesus organizme, pažeidžia inkstus, kepenis, širdį, kaulus. Jie taip pat neigiamai veikia regėjimą, smegenų veiklą, didina Alzheimerio ligos riziką.

Negalintiems atsisakyti kepto maisto ekspertas rekomenduoja apsiriboti lauko kepsnine: tokiu būdu įkvepiamų kenksmingų medžiagų kiekis, lyginant su gaminimu patalpose, sumažės 10 kartų.

Smilkalai

Kvapnios lazdelės – tai plonas bambuko gabalėlis, ant kurio „priklijuojamas” daržovių augalų ir aromatinių aliejų mišinys. Jų degimo metu taip pat išsiskiria daug kancerogenų, įskaitant policiklinius aromatinius angliavandenilius.

Ekspertas aiškina: remiantis tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 61 tūkstantis Singapūro gyventojų, rezultatais, buvo nustatyta, kad ilgai kvėpuojant smilkalais, padidėja rizika susirgti plokščialąsteline kvėpavimo takų karcinoma.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *