Koks moterų elgesys vyrus išbaidys?

Koks moterų elgesys erzina vyrus labiausiai? Kiek vyrų, tiek ir nuomonių, tačiau galima išskirti kelias rūšis moterų, kurios net ir kantriausią vyruką savo elgesiu išves iš pusiausvyros. Pradėsime nuo mokytojos. Kai kurios damos šventai įsitikinusios, kad vyrai (ir vaikai) viską daro neteisingai, todėl nusprendžia juos paauklėti. O tuo užsiima visą gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus, darbo, socialinio statuso ar šeimyninės padėties.

Net ir katinus jos stengiasi dresuoti. Kažkuria prasme tokia ideologija yra paveldima. Bene populiariausias vyrų auklėjimo būdas yra per lovą.

Prisimenate „Auksinį raktelį“? „Artemonai, nuveskite jį į spintą!“ Yra ir kitų metodų, kurie taip pat iš esmės efektyvūs, bet varo vyrus iš proto. Tai ašaros ir isterijos, išsikraustymas pas mamą, o vėliau sugrįžimas, grasinimai įsitaisyti meilužį ar išvykti toli toli. Su tokia moterimis retas ištvers ilgiau nei metus.

Griežtoji puskarininkė

Vienas pažįstamas puskarininkis sakydavo: „Prisikabinti galima ir prie telefono stulpo – už tai, kad ne ten stovi“. Šio žmogaus su antpečiais pavardės po daugelio metų, tiesą sakant, jau nebeprisimenu, bet jo sparnuotą frazę tikriausiai prisiminsiu visą likusį gyvenimą.

Tai štai, tos personos, kurios nepatenkintos visiškai viskuo, sutinkamos ne tik kariuomenės puskarininkių gretose, rašo „Bt-lady“. Sukurkite joms rojaus sąlygas – jos ir ten atras priežasčių susiraukti. Kaip tame anekdote apie naujųjų rusų žmonas.

„Prašau vyro, nupirk man kailinius, – pasakoja viena. – O jis man sako, kam tau dar vieni kailiniai, jei ir taip kiekvienoje spintoje po septynis – aštuonis kabo“.

„O aš savojo prašau nupirkti naujesnį mersą, – skundžiasi kita. – O jis man rėžia: „Kam tau dar vienas automobilis, juk ir bemvą turi, ir džipą, ir praėjusių metų mersą“.

„Taaaaip, bobos, – pateikia išvadą trečioji. – Visą gyvenimą š*** gyvenome, jame ir mirsime“.

Aiškiaregė Elzė

Elzė – vienos vokiečių pasakos herojė. Ūkininkas ištekino savo vyriausią dukterį. Mergaitė buvo išskirtinai protinga, ar bent jau ji pati taip manė. Vestuvės buvo švenčiamos siaurame šeimyniniame rate – jaunikis, nuotaka, jos tėvai ir jaunesnioji sesuo. Išgėrė svečiai vyno ąsotį ir tėvas sako: „Elze, paimk ąsotį nusileisk į rūsį, ten yra statinė, įpilk dar vyno“.

Mergaitė nusileido į rūsį, pripildė ąsotį ir jau ruošėsi grįžti prie stalo, bet pastebėjo, kad palubėje ant kablio, įtaisyto tiesiai virš statinės, kabo kirtiklis. Ji tučtuojau pamanė: „Bus bėdos. Pamąstykime logiškai. Štai aš ištekėjau. Mums gims berniukas. Užaugs. Vieną gražią dieną mes su vyru dirbsime laukuose. Užsimanysime gerti. Pasiųsime vaiką į rūsį įpilti vyno. Jis pasilenks virš statinės ir tuo metu kirtiklis kris vaikui ant galvos ir prakirs kaukolę“.

Atsisėdo Elzė prie statinės ir graudžiai apsiverkė. Tuomet tėvas, matydamas, kad vyresnioji duktė niekaip negrįžta, pasiuntė jaunesniąją išsiaiškinti, kas atsitiko. Toji nusileido į rūsį, pamatė verkiančią Elzę ir pasidomėjo, kas atsitiko. Elzė papasakojo už širdies griebiančią istoriją apie kirtiklį ir prakirstą kaukolę. Jaunesnioji sesuo prisėdo greta ir taip pat pradėjo raudoti.

Tėvas pasiuntė motiną. Nusileidusi į rūsį mama prisijungė prie dukterų. Juk toks sielvartas. Tuomet tėvas atsiprašė žento ir nusileido pats. Rūsyje jis išgirdo tą patį siaubingą pasakojimą, o kadangi per ilgus gyvenimo moterų kolektyve metus įsisąmonino, kad moterys visuomet būna teisios, per daug nesvarstęs prisijungė prie verkiančiųjų.

Galų gale įgriso žentui laukti ir jis pats nusileido į rūsį. Pamatė verkiančiuosius ir, savaime suprantama, pasidomėjo, kas atsitiko. Jam paaiškino. Žentas vyriškai iki galo išklausė baisųjį pasakojimą, bet neapsiverkė, o tiesiog nukabino kirtiklį ir pastatė jį į kampą. Taip buvo pasakoje. O gyvenime su tokiomis poniutėmis būna kiek sudėtingiau. Visada ir visur jos mato besiartinančios katastrofos požymius. Ar tai būtų vyriausybės pasikeitimas, ar dvi dienas vėluojantis atlyginimas, vyro išgertas butelis alaus, pirštinės, kurias vaikas pamiršo užsimauti eidamas į parduotuvę duonos…

Tokių gražuolių pasaulėjautą galima palyginti tik su žmogaus, gyvenančio prie aktyvaus ugnikalnio, pasaulėjauta.

Prokurorė

Kiekvienos moters gyvenime būna pakilimų ir nuopuolių, pergalių ir pralaimėjimų, pasiekimų ir praradimų. Priežastys būna įvairios. Kartais kaltas pats žmogus, kartais – jo aplinka, o kartais – force majeure – nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės.

Bet „prokurorė“ bet kokiam iškilusiam klausimui turi vieną atsakymą: dėl visų jos problemų kalti vyrai. Jie ir niekas kitas. Dėl to kiekvienas vyras suvokiamas kaip potencialus tautos priešas. Nesvarbu, kas jis – vyras, meilužis, kolega, pakeleivis visuomeniniame transporte ar santechnikas, be jokių slaptų minčių atėjęs pataisyti varvančių vamzdžių.

Logika paprasta kaip smūgis kūju. Vyras – vadinasi, kaltas. Ta prasme, kaltas dėl visų nuodėmių.

Vyriausybės krizė, lytinio partnerio nebuvimas, celiulitas, mažas atlyginimas, suplyšusios pėdkelnės, problemos darbe (net jeigu kolektyvas išskirtinai moteriškas) – tai toli gražu ne visas vyrų nusikaltimų, kurie įvykdyti moterų lyties atžvilgiu, sąrašas.

„O kaip gi bausmė? Juk jei yra nusikaltimas, tai kaip ir klasikoje, turi būti bausmė“, – pasakysite jūs. Nesijaudinkite. Bausmė yra. Dažniausiai tai – smegenų graužimas.

Vėlgi, vyrų smegenis galima graužti dėl bet kokios priežasties (prisiminkite puskarininkę). Pastarosiomis dienomis pačiam teko matyti, kaip moteris savo vyrui graužė smegenis. Ir už ką? Už degtukų dėžutę, pamirštą parduotuvėje…

Paleistuvė

Mylėtis tiesiog šiaip, norint įtikti savo vyrui ar savo malonumui – reiškia negerbti savęs. Taip mano kai kurios damos. Prieš sugulant su vyru į lovą būtina bet kokia kaina priversti jį atverti savo piniginę arba užkrauti jam visokiausių darbų.

Susitvarkei – šaunuolis, ne – eik į visas keturias puses. Viskas teisinga. Profesionalės supras ir palaikys. Nėra čia ko užsiimti labdara. Ir apskritai, susikaupusios seksualinės įtampos galima atsikratyti naudojant vibratorių.

Prokrusto arba supermodelio kompleksas

Prokrustas – tai jaunuolis, gyvenęs antikos laikais ir bandęs pakeisti kiekvieno sutiktojo išvaizdą. Žmogus per aukštas – vadinasi, reikia patrumpinti kojas. Mažiukas? Ne problema, ištempsime. Prokrustas netgi išrado specialų šiuolaikiško chirurginio stalo prototipą – tik užpatentuoti nesuspėjo.

Jei jis būtų gyvenęs mūsų laikais, tai būtų tapęs žymiu plastikos chirurgu. O dabar… Talentingų asmenų likimai neretai būna tragiški. Apsvaigęs nuo alkoholio šis liaudies gydytojas meilinosi ne tik moterims, bet kartais ir vyrams – ir už tai vieną kartą buvo nubaustas…

O kalbant apie šio komplekso savininkes galima pasakyti, kad jos būna amžinai nepatenkintos savo išvaizda (net ir tuomet, jei vyrai jai pro šalį ramiai praeiti neleidžia). „Aš pernelyg aukšta (žema). Mano krūtinė per maža (per didelė)“. O tos iš jų, kurios nepatenkintos savo svoriu, nusiramina tik tuomet, kai nuo išsekimo atsigula į medinę dėžę.

Pabaigai norėtųsi pasakyti, kad aprašytieji atvejai labai retai sutinkami pavieniui. Dažniau jie klesti visi kartu. Kas dėl to kaltas? Vyrai, kas gi daugiau, ar ne? :)

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *