Lietuviškasis kaštonas – pilnas naudingų medžiagų

Kaštonas – Lietuvoje paplitęs, derlingame dirvožemyje sėkmingai augantis medis. Kaštoną nesunku atskirti: šį medį išduoda išskirtinės pailgos formos lapai ir vaisiai – apvalios, stambios sėklos, apgaubtos spygliuotu apvalkalu – bei masyvūs žiedynai.

Tačiau kaštonų vaisiais vertėtų ne tik grožėtis: jie atlieka ne vien dekoratyvią funkciją.

Vaisiai, žiedai, žievė

Dailiuose, tamsiai rudos spalvos kaštonų vaisiuose yra glikozidų, taninų, riebiųjų aliejų, krakmolo, baltymų, flavanoidų, vitamino P junginių, B grupės vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų.

Naudingųjų medžiagų turi ne tik vaisiai. Žievėje gausu saponinų, riebalų, rauginių medžiagų, glikozidų. Sveikatai naudingų medžiagų savo sudėtyje turi ir žiedai: juose randama flavonoidų, rutino, pektinų, kvercetino.

Kokia nauda?

Kaštonai gali būti efektyvi ir natūrali priemonė, padedanti slopinti varginančius skausmus, o ypač sąnarių skausmus ir organizme vykstančius uždegiminius procesus.

Pastebima, kad preparatai iš tam tikrų šio medžio dalių teigiamai veikia venų būklę: slopina venų plėtimosi procesus ir gerina jų tonusą bei mažina kojų tinimą ar pabrinkimą.

Fiksuojama ir teigiama kaštonų nauda širdies ir kraujagyslių sistemai. Tai priemonė širdies ligų profilaktikai, kapiliarų sienelių elastingumo didinimui, trombų susidarymo prevencijai.

Moterims, kurios kūdikius maitina krūtimi, kaštonai taip pat naudingi: liaudies medicinos šalininkai mastito profilaktikai rekomenduoja kaštonų vaisius naudoti krūtų masažui.

Pauosčius į dalis supjaustytą kaštono vaisių, palengvėja kvėpavimas – kaštonai padeda kovoti su užgulusia nosimi. Kaštonai taip pat pasižymi nervų sistemą raminančiu poveikiu.

Plačiai žinoma dekoratyvinė kaštonų vaisių funkcija. Tačiau jie taip pat turi ir simbolinę reikšmę: patariama porą kaštonų nuolat nešiotis su savimi kaip simbolinę neigiamos energijos ir neigiamos informacijos sugėrimo priemonę.

Kaip naudoti?

Kaštonų lapų, žievės, vaisių ir žiedų panaudojimo alternatyvų yra išties nemažai.

Skirtingos kaštonų medžių dalys gali būti naudojamos skirtingai, kitaip sakant, jos tinka tiek išoriniam, tiek vidiniam vartojimui.

Skaudančius sąnarius patariama įtrinti smulkintų kaštonų vaisių ir acto ištrauka. Iš džiovintų ir sutrintų kaštonų ruošiama arbata. Arbatą natūralios medicinos šalininkai ruošia ir iš lapų.

Kaštonų lapai ir žievė naudojami nuovirų, antpilų ir užpiltinių gamybai. Tiems, kuriuos vargina problemos, susijusios su kojų venomis, rekomenduojama iš lapų, žievės ar jau pagaminto kaštonų ekstrakto pasiruošti voneles kojoms.

Kai kuriuose kraštuose stipriai paplitę kepti kaštonų giminaičiai – kaštainiai. Tai gardus ir įdomus, neretai tiesiog gatvėje ruošiamas patiekalas, kuriam naudojami valgomieji kaštainiai. Kaštainiai kartais pasirodo ir mūsų parduotuvėse.

Skausmo prevencijai nešiojamos kaštonų vaisių apyrankės.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *