Priimta manyti, kad svarbiausia vaiko auklėtoja yra mama. Jeigu kas ir žino visas vaikų paslaptis, tai tik motina. Ji geriau išmano, kokių produktų reikia nupirkti parduotuvėje, kokie drabužiai bus patogiausi vaikui ir t.t. Mamos taip gerai susigaudo auklėjimo subtilybėse, kad pasiruošusios dalintis jomis su tėčiais, kurie nelaikomi dideliais šios srities specialistais.
O kaip yra iš tikrųjų? Ar žino mama viską pasaulyje geriau už visus likusius žmonės. O gal esama dalykų, kuriuos geriau sužinoti iš tėčio?
Tėčiai su vaikais užsiima tuo, kas įdomu ir smagu vaikams. Tuo metu kai mamos susikoncentruoja ties užsėmimais, susijusiais su ugdymu, pavyzdžiui, skaitymu ar vaikiškų ugdančių programų žiūrėjimu, tėčiai, kaip taisyklė, į lavinimą žvelgia šaltakraujiškiau. Jie linkę parinkti tokius užsiėmimus, kurie susiję su fiziniu aktyvumu.
Tėčiams neypatingai rūpi vaiko išvaizda. Mamoms rūpi, ar dera drabužių spalvos, o tėčiams labiau rūpi funkcionalumas: ar pakankamai šilta su šita striuke ir šiais batais. Ir juk iš tiesų – argi tai svarbiausias dalykas pasaulyje, kad kojinaičių spalva derėtų su batukų spalva?
Tėtis lengviau įveda taisykles ir nubrėžia ribas. Jeigu mamos iš kailio neriasi, kad tik nepatektų į „blogos mamos” kategoriją, tai tėčiams visiškai nesudėtinga pasakyti vaikui „ne”. „Kol nepadarysi namų darbų, neisi į lauką” – šitą nuosprendį tėvas paskelbs be jokių svyravimų. Nors tai gali atrodyti šiek tiek žiauru, tačiau tėvas iš tikrųjų viską daro teisingai, nustatydamas konkrečias ribas ir elgesio taisykles.
Tėčiui paprasčiau prašyti pagalbos. Būkime atviri ir sąžiningi. Dauguma mamų mano, kad jos turi būti viršžmogės, kurioms niekada nereikalinga niekieno pagalba. Tėčiams viskas kitaip. Jeigu jis nežino, kaip reikia kažką padaryti – be jokių problemų paprašo patarimo, nepaisydamas, ką pagalvos aplinkiniai.
Tėtis nepanikuoja, kai vaikams skauda. Kai jų mažyliai „įsigyja” pirmąją mėlynę, mamos instinktyviai stengiasi daryti viską, kad išgydytų traumą. Tėčiai reaguoja santūriau ir šitokiu būdu vaikų pasąmonėje įsitvirtina nuostata, kad ekstremalioje situacijoje nereikia pulti į paniką ir isteriją.
Tėčiai neserga tobulumo manija. Nepriklausomai nuo to, apie ką eina kalba, mamoms rūpi, kad viskas vyktų ar atrodytų idealiai, kaip priklauso, pagal visas taisykles. O tėčiai idealų nesivaiko, jie paprasčiausiai sprendžia problemas.
