Vištiena pagrįstai laikoma viena populiariausių mėsos rūšių. Ji vertinama dėl prieinamos kainos, maistingumo ir itin greito paruošimo būdo. Visgi ne visos šio paukščio dalys yra vienodai palankios mūsų sveikatai. Kai kurias vištos dalis gaminant rekomenduojama tiesiog pašalinti ir nenaudoti maistui.
Mitybos specialistė pabrėžia, kad tam tikri paukštienos elementai ne tik neturi vertingų medžiagų, bet ir gali pakenkti organizmui. Pateikiame sąrašą dalių, kurias vertėtų vertinti atsargiai.
Oda – riebalų ir toksinų šaltinis
Dauguma specialistų sutaria, kad pati žalingiausia vištos dalis yra oda. Joje praktiškai nėra jokių vitaminų, tačiau gausu cholesterolio ir sočiųjų riebalų. Be to, pramoniniu būdu ruošiant paukštieną, odoje gali užsilikti chloro junginių likučių, naudojamų siekiant suteikti prekinę išvaizdą ne pačioms šviežiausioms skerdienoms. Patariama bet kurią vištienos dalį vartoti tik prieš tai kruopščiai nulupus odą.
Sparneliai – tuščios kalorijos
Nors sparneliai yra itin populiarus užkandis, maistiniu požiūriu jie beveik beverčiai. Sparnelį sudaro kaulai, aptraukti oda, todėl jame nėra raumeninio audinio, kuris būtų vertingas baltymų ar vitaminų šaltinis. Valgydami sparnelius, dažniausiai gaunate tik didelį kiekį riebalų ir mažai naudingų medžiagų.
Plaučiai – bakterijų rizika
Tarp visų vidutinių organų patys pavojingiausi yra vištų plaučiai. Pagrindinė problema ta, kad šiuose organuose gali tarpti atsparios bakterijos, pavyzdžiui, listerijos. Jos pasižymi tuo, kad jas sunku sunaikinti net ir ilgai termiškai apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje.
