Žmonės, kurie realiai mus myli, keičia mus ne per spaudimą, ne per reikalavimus, pretenzijas ir netgi ne per patarimus ar logiškus argumentus.
Jų meilė keičia mus per priėmimą. Absoliutų. Mus priima tokius, kokie esame. Suprantate?
Mes jaučiamės, kad esame tam žmogui brangūs netgi būdami tokie. Net būdami tokie neprotingi ar nelabai geri.
Ir tai motyvuoja nepalyginamai stipriau už bet kokius žodžius.
Toks besąlygiškas priėmimas sukuria stiprų norą įveikti visas savo silpnybes, įprastas reakcijas ir netgi savojo Ego baimę patirti nesėkmę kieno nors akyse.
Įveikti visa tai ir pasikeisti.
