Moterų emancipacija vyksta vis spartėjančiais tempais. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai – puiku, kai moterys suvokia, kad yra savarankiškos ir nori tobulėti tiek asmeniškai, tiek profesinėje srityje. Bėda tik ta, jog kai kurios moterys linkusios pulti į kraštutinumus, o kraštutinumai – tai tie niuansai, kurie trukdo realiai sąmoningai gyventi.
Liūdnai pagarsėjęs moteriškas „Aš pati!” – dažnai skirtas pasitikėjimui savimi, stiprybei, kompetencijai ir sukauptai patirčiai pademonstruoti. Tačiau juk būna atvejų, kai viena pati visko nesusitvarkysi, argi ne?
Arba moteris paprasčiausiai pavargsta. Ir kas tuomet nutinka? O tada, mielos merginos, jūs pradedate… pykti ant vyro – jis man nepadėjo!
O kaip jis galėjo jums padėti, jei pati jam į akis išrėžėte – nelįsk, aš pati viską padarysiu!
O jeigu ir neišrėžėte, demonstruodama savo kietumą ir savarankiškumą, tai tikriausiai elementariai tos pagalbos nepaprašėte.
„Kas per nesąmonė? – prieštarauja tam daugelis moterų, – jis pats turėjo suprasti, kad esu pavargusi ir man reikia pagalbos!”
Kad išvengtumėte tokių, švelniai tariant, idiotiškų situacijų, gal visgi nereikėtų iš karto pulti prie vairo, pasiūlant vyrui keleivio vaidmenį ant galinės šeimos automobilio sėdynės?
Moters nepriklausomybę ir pasitikėjimą savimi formuoja ne tai, kiek stipriai išstumsite vyrą iš visų bent kiek svarbesnių reikalų tvarkymo.
Šeimos vairas priklauso jums abiem ir vairuoti galima kartu, iš eilės, pakeičiant ir pavaduojant vienas kitą, kai partneris ar partnerė prisipažįsta, jog pavargo.
Būtent pasako, jog pavargo, o ne reikalauja, kad kažkas kažką atspėtų ar „suprastų”. Kad ir kaip jūs kovotumėte su miegu, karštligiškai įsikibusi vairo, jūsų mylimas žmogus negalės jums padėti, kol paprasčiausiai jam nepasakysite „aš pavargau”.
Ne užuominas niurnėsite, ne išraiškingu tylėjimu ir priekaištingais žvilgsniais į žmogų žiūrėsite, o paprasčiausiai pasakysite, kaip jaučiatės.
Ir jokių užpakalinių sėdynių poros gyvenime būti negali, jei tik tai, žinoma, dviejų adekvačių ir psichologiškai subrendusių žmonių pora. Jūs esate kartu, viena komanda, drauge ar pasikeisdami vairuojanti santykių automobilį.
Na, o jei imsite piktnaudžiauti idėja „aš pati!”, tai greta esantis vyras paprasčiausiai pripras, kad atsakomybę nuolat prisiimate jūs ir kad jam prie vairo ne vieta – vis tiek visais įmanomais būdais jį iš ten išvysite. Ir kuo dažniau tai darysite, tuo greičiau jis numos į viską ranka ir… galiausiai praras visus savo vairavimo įgūdžius, netekęs galimybės panaudoti juos praktiškai.
Atminkite: jūsų nepriklausomybė – tai ne atimti iš kito žmogaus jo atsakomybę, nenuvyti jo į galinę sėdynę, kad iš ten gėrėtųsi jūsų meistrišku vairavimu.
Niekas jumis tokiais momentais nesigėrės ir nesižavės. O be to, šitokiu būdu jūs pati sau susikursite doskomfortą, o kitam sėdėti gale gali būti netgi labai malonu ir patogu.
