Jeigu kalba eina būtent apie moterų savęs vertinimą, čia, žinoma, pirmą vietą užima tėčio nuomonė. Ir pamatai savo moteriškumo suvokimui yra paklojami laikotarpyje nuo 3 iki 7 metų amžiaus.
Jei iki 3 metų vaikui svarbiausia yra mama, tai nuo 3 iki 7 metų svarbūs tampa santykiai su tėčiu, atsiranda susidomėjimas tėčio figūra. Viena vertus, prasideda konkurencija su mama dėl tėčio meilės, kita vertus, mergaitė tapatinasi su mama (aš tokia pati kaip mama).
Priklausomai nuo to, kaip sėkmingai praeina šis etapas, mergaitėms bus padėtas pagrindas tolesniam santykių su vyrais scenarijui ir pasitikėjimui savo moteriškumu.
Ką reiškia sėkmingai? Tai kai tėtis nuolat dalyvauja mergaitės gyvenime ir vertina ją, bet tuo pačiu metu pirmenybę teikia savo dukros mamai, t. y. savo žmonai. Čia labai svarbu, kokie santykiai yra tarp tėvų.
O kokios situacijos gali būti traumuojančios šiame amžiuje?
Viena iš labiausiai paplitusių ir skaudžiausių, mano nuomone, situacijų – tai „nedalyvaujantis“ tėtis. Čia svarbi bet kokia nedalyvavimo forma, nesvarbu, ar tai išėjimas iš šeimos, ilgalaikis nebuvimas dėl darbo pobūdžio, emocinis nepasiekiamumas, pasinėrimas į bet kokias priklausomybes, pavyzdžiui, alkoholio, ir pan.
Tai užkerta kelią sėkmingai įveikti šį vystymosi etapą ir sėja ateities problemų sėklas, kurios, beje, gali sustiprėti paauglystėje.
Dažniausiai tokia situacija provokuoja mergaitę arba „atsisakyti“ savo moteriškumo ateityje, padarius išvadą apie savo nepatrauklumą, bevertiškumą, arba, atvirkščiai, pasirinkti pernelyg seksualizuotą kelią kaip būdą pritraukti vyrų dėmesį, per kurį ji iš tikrųjų tiesiog kompensuoja tėčio dėmesio deficitą. Abi situacijos nepadeda kurti stabilių, brandžių santykių ateityje.
