Vienpusę meilę turbūt yra išgyvenęs kiekvienas. Sunku pasakyti, kodėl iš visų išsirenkame būtent tą, kuris mums yra abejingas. Meilė be atsako yra gana paplitęs reiškinys, ypač tarp jaunimo. Kodėl kyla toks jausmas? Ką daryti, kai meilė lieka be atgarsio?
Tai, kas mus išvargina, daro mus stipresniais
Kaip sakoma, kas mūsų nepražudo, suteikia mums stiprybės. Viskas priklauso nuo to, kaip mes tą meilę išgyvensime. Jei „perdegsime“ ir „atkentėsime“, žengsime toliau, praturtėję nauja patirtimi. Išgyventos kančios tik užgrūdins mūsų sielą. Ir atvirkščiai: jei prisirišime prie problemos, ji gali mus pražudyti.
Universalaus patarimo, kaip išsikapstyti iš kritiškos padėties, niekas duoti negali. Kiekviena situacija bus unikali. Ir jai įveikti reikės surasti individualų būdą.
Štai keli būdai, kaip atsigauti nuo nelaimingos meilės:
Kentėjimas
Kaip ir sprendžiant bet kokią psichologinę problemą, svarbu neužgniaužti viduje neigiamų emocijų. Norite verkti – verkite. Norite atverti sielą – pasikalbėkite su drauge ar motina.
Pagalba kitiems
Geras būdas – padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Geri darbai ne tik prablaškys, bet ir leis suprasti, kad pasaulyje yra daug žmonių, kurie jaučiasi dar blogiau. Tai padės per smarkiai nedramatizuoti meilės kančių.
Pasilinksminimas
Galima pabandyti nuvainikuoti asmenį, kuris neatsako į jūsų jausmus. Ieškokite to žmogaus trūkumų, pabrėžkite juos. Ir iškart pasidarys lengviau.
Patarimo prašymas
Jei nė vienas iš aukščiau išvardintų būdų nepadeda, yra prasmės kreiptis į psichologą, kad padėtų susitvarkyti su savo jausmais.
Suaugusio žvilgsnis į paauglio problemą
Meilė be atsako turi daryti mūsų sielai tik teigiamą poveikį. Suaugusiems (tėvams, mokytojams) , stebintiems jauno žmogaus emocinę būklę ir suprantantiems, kad tai – dar ne meilė, o tik įsimylėjimas, jokiu būdu negalima griauti jaunatviško mito. Jei pasišaipysite, jauno žmogaus kančios tik sustiprės, nes jis pasijus vienišas ir nesuprastas.
Nuo išgyvenimų vystosi mūsų psichika
Meilė be atsako gali padaryti asmenybei teigiamą poveikį. Jei ne šis jausmas, ar būtume pradėję skaityti poeziją, klausytis klasikinės muzikos, išmokę geriau įsijausti į kito žmogaus būseną?
Pasitaiko, kad reakcija į nelaimingą meilę būna neigiama. Žmogus gali prisiekti sau daugiau niekada nieko nemylėti arba pradėti nekęsti aplinkinių, prarasti pasitikėjimą savimi.
Mylėti ar nemylėti
Jei susidūrėte su dilema: mylėti ar nemylėti, geriau pasirinkti pirmąjį variantą ir pasistengti meile be atsako pasinaudoti kaip stimulu tobulėti.
Meilė be atsako dažniausiai pasitaiko jauname amžiuje. Žodžiai „pirmoji meilė“ ir „meilė be atsako“ galėtų būti laikomi sinonimais. Sunku įsivaizduoti solidžią moterį, rimtai besikankinančią dėl garsaus dainininko ar Holivudo aktoriaus. O praplikęs viršininkas vargu ar sukeltų tokią aistrą. Tai kodėl mes įsimylime taip beviltiškai būtent jaunystėje?
Gal todėl kad su amžiumi išmokstame žavėtis santūriau ir žvelgiame į gyvenimą labiau realistiškai. Aplinkinių žmonių teigiamybės jau nebeatrodo tokios absoliučios. Įgiję daugiau teigiamos ir neigiamos bendravimo su priešinga lytimi patirties, mes išmokstame nesąmoningai pagauti simpatijos ir antipatijos signalus, kuriuos siunčia kiti žmonės, ir jau nebeįsimylime žmonių, kurie mums yra visiškai abejingi.
