„O iki vestuvių jis buvo visai kitoks“… Arba – „dabar aš tokios į žmonas neimčiau“…

Kartą susitiko du žmonės – vyras ir moteris. Tarp jų greitai įvyko kažkokia cheminė reakcija, dėl kurios kiekvienas iš jų vienas kito atžvilgiu priėmė sprendimą – aš noriu!

Kas vyksta toliau?

O toliau – ištisas kaleidoskopas įvairiausių patrauklių kiekvieno santykių dalyvio savybių. Tiek vyrai, tiek moterys siekia:

Pirma, parodyti pačias geriausias savo savybes. O kartais netgi ne savo, o tas, kurios geriausiai tinka šiuo konkrečiu atveju.

Antra, suteikti partneriui pačias patraukliausias savybes. Galima partneryje aptikti ir negatyvių, tačiau jos šiame etape neypatingai svarbios.

Kodėl tai vyksta?

Priminsiu, kad svarbiausias santykių pradžios bruožas – įsimylėjimas, kuriam būdinga aistra. Aistros apsėsto žmogaus suvokimas yra iškreiptas. Įsimylėjimo laikotarpiu iškreipiamas viso supančio pasaulio suvokimas, kai kyla jausmas, kad viskas aplink ima keistis.

Tas pats nutinka ir jūsų partnerio suvokimui. Mylimas objektas šiuo metu suvokiamas kaip kažkas tobulo. O vystantis aistringiems santykiams, šis tobulumas įgauna vis daugiau pozityvių savybių ir bruožų, o negatyvas arba išstumiamas, arba stebuklingai pakeičiamos pozityvu.

Meilės teikiamas malonumas taip užburia partnerį, kad jis yra pasirengęs iš visų jėgų maitinti tą savo idealumo iliuziją, jei tik tai pratęs šį palaimos jausmą. Dabar joks nepatrauklus mylimo žmogaus elgesys negali užgožti susigalvoto įvaizdžio. Prasideda aktyvus pasipriešinimas proto pastangoms parodyti aistros apimtam šeimininkui jo partnerio trūkumus ar galimas žalingas ilgalaikes santykių pasekmes.

Aistros laikotarpiu užmerkiame akis į akivaizdžius pasaulėžiūros skirtumus, pomėgius, neigiamus įpročius, kurie vėliau gali sukelti susierzinimą ir atstūmimą.

Ir net jeigu partneris pripažįsta, kad jo nuomonė apie žmogų gali būti iškreipta, dabar, šiame etape, jis tam neteikia jokios reikšmės. Jam atrodo, kad atrastus trūkumus galima bus neutralizuoti santykių kūrimo proceso metu.

Šitokiu būdu nežabotą partnerio pavydą galime imti laikyti neginčijamu jo meilės įrodymu. Štai kaip ji mane myli, vertina ir brangina – jis pasiruošęs visą mano laisvalaikį užpildyti savimi. Kaip jis mane dievina, kokiomis akimis žvelgia, pagavęs kitų vyrų į mane nukreiptus žvilgsnius! Juk net trumpesnis sijoną leidžia dėvėti tik tada, kai jis yra šalia. Visa tai tam, kad galėtų žavėtis tik viena manimi…

Ir tik po metų susiduriame su siaubu, supratusios, kad likome visiškai be draugių, kad be jo palydos iš viso negalima išeiti iš namų ilgiau nei 5 minutėms. Makiažas ir šukuosena tapo tolimais praeities prisiminimais…

Tai, kas santykių pradžioje buvo vertinama kaip puikus humoro jausmas, rafinuota ironija ir šmaikštumas, vėliau interpretuojama kaip žeminimas ir įžeidimai, kai partneris uoliai ieško tavo savybių, iš kurių galima būtų pasišaipyti ir pasityčioti. Ir dabar tau jau visai nejuokinga…

Ir tik išblėsus aistrai, esame pasirengę suvokti žmogų tokį, koks jis yra. Išnyksta idealizuotas žmogaus vaizdinys, iliuzija nustoja atlikti savo santykių formavimo ir plėtojimo funkciją, ateina kartus nusivylimas. O juk tas žmogus buvo visai ne toks…

Be to, prisimename, kad kiekvienas partneris pradiniame etape stengiasi save pateikti kuo patraukliau. Suprantama, kodėl. Kad patiktų. Suveikia iliuzija, kad jei tau tai patinka, santykių sėkmė garantuota.

Partneris kontroliuoja savo elgesį, demonstruodamas tik pačias geriausias savo savybes. Ir netgi prideda tokių, kokių anksčiau neturėjo. Ir lygiagrečiai jis stengiasi užtikrinti, kad tai, kas gali atstumti, būtų, jei įmanoma, užmaskuota.

Svarbiu įsimylėjimo laikotarpiu mes stengiamės demonstruoti maksimalų rūpestį, dėmesį, mandagumą, kantrybę. Esame pasirengę įsitraukti į tai, kas mūsų iš tikrųjų visai nedžiugina.

Pavyzdžiui, vyras su entuziazmu palaiko moters norą lankytis teatruose ar kine, pažadėdamas jai reguliarias keliones į įdomias vietas. Tačiau laikui bėgant moteris (dažniausiai jau žmona) supranta, kad jos vyrui kinas – pats nuobodžiausias dalykas pasaulyje, o apie teatrą apskritai neverta kalbėti – visiška „kvailystė“.

Įsimylėjimo ir aistros metu partneriuose tiek daug kūrybinės energijos, kad jie griebiasi skaityti knygas, ruošti ypatingus patiekalus, ieško galimybių įdomiai praleisti laisvalaikį dviese. Tai leidžia atrodyti apsiskaičiusiems, taupiems, aktyviems ir romantiškiems, ko negali teigiamai neįvertinti partneris.

O štai po kelerių santuokos metų vyras nustemba, kaip čia taip atsitiko, kad žmona pamiršo visus jai žinomus pyragų receptus, o žmona kenčia nuo to, kad jau nebegalima išprašyti gėlių, netgi pasitelkus į pagalbą rafinuočiausias užuominas…

O juk iki vestuvių jis buvo visai kitoks…

O juk dabar aš tokios moters tikrai į žmonas neimčiau…

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.