Mano svarbiausias darbas – būti mama. Vaikai jau paaugę – 10 metų berniukas ir 9 metų mergaitė. Kuo galiu pasigirti? Harmoningais santykiais su jais. Viskas dar priešakyje, tačiau pradinį gyvenimo etapą mes įveikėme sėkmingai.
Pirmąja pagalbininke tapo J. Hipenreiter knyga „Bendrauti su vaiku. Kaip?” Autorė išmokė mane mylėti savo vaikus tokiais, kokie jie yra. Pasirodo, pats lengviausias būdas bendrauti su vaikais – pasaka. Terapinės pasakos – geriausios patarėjos ir padėjėjos tėvams, auklėjant mažylius. Nuostabu, bet mes patys galime kurti pasakas ir išmokyti vaikus visko, ko jiems reikia, žaidimo forma ir be jokių pamokslų.
Kaip terapinės pasakos veikia vaikus:
1. Pasaka – tai vaiko kalba. Vaikai gyvena vaizduotės pasaulyje. Pasakų herojaus patirtis ir išvados vaikams artimesni už tėvų pamokymus.
2. Mūsų vaikų gyvenimiška patirtis pernelyg maža, kad ja remdamiesi, jie galėtų spręsti iškilusias problemas. Dėl to neretai jie bejėgiai nežinomose situacijose. Pasakoje jūs pateikiate įvykių plėtojimosi variantus. Ir galite būti tikri, vaikas jais pasinaudos. Juo labiau, kad yra laiko apgalvoti ir ramiai aptarti su tėvais savo problemą ar baimę.
3. Terapinė pasaka suteikia vaikui pasitikėjimo savimi, kadangi vaikai supranta, kad jie ne vieniši savo pergyvenimuose ir problemose. Labai dažnai vaikai praranda pasitikėjimą savimi, manydami, kad su jais kažkas negerai. Pasakos parodo, kad ir kitiems pasitaiko panašių pergyvenimų ir baimių.
4. Pats informatyviausias dalykas – vaiko klausimai, kuriuos jis gali užduoti po pasakos. Tai taip vadinama „saugumo zona”. Juk vaikas klausinėja ne apie save, o apie pasakos herojų. Vadinasi, jis ramiai gali užduoti visus „slidžius” klausimus, nesibaimindamas, kad gali būti nubaustas ar pasirodys esąs kvailas.
Mamoms ir tėčiams irgi labai naudinga pasakoti pasakas.
1. Pasakodami pasakas, tėvai tiesiog privalo pažvelgti vaiko akimis į situaciją. Tai padeda suprasti vaiką kur kas geriau.
2. Mažieji klausytojai puikiai jaučia, kad suaugusieji domisi jų gyvenimu. Atsiranda pasitikėjimo jausmas, užsimezga reikiamas kontaktas.
3. Jeigu mama ar tėtis nepatingės aptarti su vaiku herojų elgesį, jų mintis ir norus – sužinosite labai daug naujo. Vaikai atskleis jums savo mažas paslaptis. Pasakodami apie pasakų herojus, vaikai kalba apie save
, savo jausmus ir mintis.
4. Šalutinis efektas tėvams – pasitikėjimas savimi. Kai vaikai jumis pasitiki, jūs suprantate, kad viską darote teisingai.
Kaipgi pačiam parašyti tokią pasaką?
Taisyklės paprastos. Nereikia pergyventi dėl meninės vertės. Įsiklausykite į vaiką ir viskas gausis.
1. Pagrindinis herojus. Viskas priklauso nuo amžiaus. 2-3 metų vaikams – puikiausiai „darbuojasi” žvėreliai ir žaisliukai. 4-6 metų vaikui įdomios istorijos apie princeses ir riterius karžygius. Vyresnieji vaikai su malonumu klausosi istorijų apie tokius pačius vaikus, kaip jie patys. Svarbiausias dalykas – kad herojai turėtų panašius įpročius, panašius būdo bruožus, kaip jūsų mažasis klausytojas.
2. Siužetas. Pasakoje pagrindinis herojus susiduria su analogiška problema, kurią jūs norite išnagrinėti. Padarykite ją didesne ir rimtesne, nei toji tikra, reali, iš gyvenimo. Jeigu nepakanka vaizduotės originaliam siužetui – nepergyvenkite. Svarbiausia – problemos sprendimas ir baimių įveikimas pasakoje. Pageidautina, kad herojus susidorotų su sunkumais dėka savo sugebėjimu. Nors gali būti ir padėjėjų ar kokių nors stebuklingų priemonių. Pasakos pabaigoje – susumavimas dėl ko problema buvo išspręsta.
3. Papildomas darbas. Bus puiku, jei aptarsite pasaką su vaiku, padovanosite kokį nors nedidelį suvenyrą, nupiešite pasaką ar pastatysite mini spektaklį su žaislais. Tai sustiprins pasakos efektą ir duos papildomą stimulą išanalizuoti situaciją.
Pasakų poveikis nuostabus. Pasakokite pasakas, mylėkite savo vaikus.
