Kartą, pakankamai seniai, vienoje kompanijoje šnekučiavosi dvi jaunos moterys:

–Labai noriu vaiko, tačiau nesu ištekėjusi. Kada visa tai įvyks? Neaišku. Ech…

-Tai ko gi tu lauki? Laikas juk eina! Pasigimdyk sau.

Buvau šio pokalbio liudininkė. Atvirai kalbant, frazė „pasigimdyk pati“ mane tiesiog sukrėtė. Tarsi kalba eitų ne apie žmogaus gyvybę ir gyvenimą, o apie tai, kaip nusipirkti šunį arba kokį nors virtuvės rakandą. Apie vaiką čia apskritai niekas negalvoja, tik apie save mylimiausias.

Dabar, kaip psichologė, matau keletą skirtingų priežasčių, kodėl moterys daro sprendimą „pasigimdyti sau“ ir vienoms auginti vaiką. Ne visi šie motyvai yra sveiki. Tiksliau, čia gali būti tik vienas vienintelis sveikas motyvas, tačiau jis, deja, sutinkamas pakankamai retai.

Kaip bebūtų keista, mintis „pasigimdyti sau“ ateina į galvą ne tik netekėjusioms moterims, bet ir toms, kurios jaučiasi vienišos santuokoje. Pavyzdžiui, vyras daug dirba arba su juo nėra šiltų santykių, arba vyresni vaikai jau užaugo ir ruošiasi išskristi iš tėvų lizdo.

O tos, kurios taip ir nesukūrė šeimos, „gimdosi sau”, kad nereiktų gyventi vienoms su 40-čia kačių, kad šalia būtų gyvas, mylintis žmogus. Ir kad senatvėje būtų kam paduoti liūdnai pagarsėjusią stiklinę vandens.

Todėl drąsiai galime teigti, kad dažna sprendimo „pasigimdyti sau“ priežastis slypi būtent vienišumo jausme. Vaiku moterys nori užpildyti vidinę tuštumą, padaryti gyvenimą prasmingesnį ir šviesesnį. Šią priežastį galima pavadinti „tablete nuo vienatvės“. Kai gyvenime nevyksta nieko įdomaus, nėra savirealizacijos, artimų šiltų santykių, atsiranda iliuzija, kad šią problemą išspręs vaikas.

Su vienatve išsiaiškinome, važiuojame toliau. Sekančią priežastį galima būtų pavadinti „pagimdyti tėvams”. Tai atvejai, kai pradedant tam tikru amžiumi, tėvai (dažniau mama) ima atakuoti moterį klausimais „kada pagimdysi?” arba „kada pagaliau sulauksiu anūkų?” Dažnai nutinka taip, kad lengviau pasigimdyti, nei ginčytis, bartis, priešintis ar įrodinėti, kad „nenoriu ir apskritai negimdysiu”. Keista situacija. Tačiau kad tėvai pagaliau atsikabintų, moteris susiranda nuo ko pastoti ir visgi pagimdo. Ši istorija – apie asmenybės brandumą ir separaciją, atsidalinimą nuo tėvų. Arba, tiksliau, apie absoliutų moters infantilumą ir savarankiškai tvarkytis gyvenimo.

Trečią priežastį įvardinčiau kaip „realizaciją“. Ką nori realizuoti moterys, nusprendusios „pasigimdyti sau“? Pirma, savo moterišką paskirtį. Iš serijos „negimdei – ne moteris“. Laikrodis jau nebetiksi, laikrodis garsiai muša visais varpais, perspėja, kad dar truputėlis – ir viskas, nebespėsi.

O, antra, gyvenime savęs nerealizavusios moterys siekia realizuotis bent jau taip, kaip tai padarė jų tėvai: „Žiūrėk, aš pagimdžiau, užauginau, išauklėjau! Jis stiprus ir šachmatuose, ir balete, ir istorijoje! Štai kokia aš šauni mama. Viską pati!”

Visais minėtais atvejais vaikas pats savaime, kaip žmogus, moteriai nereikalingas, mamai jo reikia kaip kokios nors priemonės ar funkcijos: tabletės nuo vienatvės, būdo save realizuoti, arba kad tėvai atsikabintų.

Ir jeigu vaiko pagalba moteris bando patenkinti savo meilės, artumo, priėmimo poreikius, realizuoti savo kaip mamos ambicijas ir pan., tai visa tai – labai nesveikos priežastys gimdyti vaiką ir tapti vieniša mama.

Vaikas šioje situacijoje neišvengiamai kentės ir nukentės. Jis užaugs kaip nesavarankiškas, nepasitikintis, amžinai kaltas žmogus, nuolat jaučiantis savo nereikalingumą šiame pasaulyje. Ir gyvens su jausmu, kad jis neturi savo paties gyvenimo, kad jis reikalingas tik mamos poreikiams aptarnauti.

Vienintelė adekvati priežastis „pasigimdyti sau“ (ir apskritai gimdyti), yra noras suteikti gyvybę naujam žmogui, mylėti jį ir juo rūpintis, nelaukiant nieko mainais ir aiškiai suvokiant, kad vaikas gali neatitikti lūkesčių ir kad jis apskritai yra atskira asmenybė.

Na, ir, žinoma, turi egzistuoti suaugusio žmogaus atsakomybė ir racionalus savų resursų (fizinių, emocinių, finansinių) apskaičiavimas. Svarbu suprasti, kad vaikas – ne žaisliukas ir ne augintinis, kad su juo bus pačių įvairiausių sunkumų.

Štai tada bus šansų, kad vaikas užaugs kaip visavertis ir laimingas žmogus.

.