Ar pastebėjote, kiek daug žmonių bendrauja nuvertinimo ir priekaištų kalba? Manau, tai apskritai jau tapo bendravimo norma. Daugelis netgi nepastebi, kaip priekaištauja kitiems. Ir toks bendravimo stilius, savaime aišku, sukelia atsakomąją agresiją. Kartais tokius susidūrimus vadiname konfliktu, kuris atsirado tartum iš nieko.

Bėda ta, kad kai priekaištai tampa žmogaus bendravimo norma ar įpročiu, juos darosi labai sunku identifikuoti kaip netiesioginę agresiją. Tačiau priekaištai būtent ir yra vieno žmogaus psichinis ir emocinis smurtas prieš kitą.

Ir begalė šeimų jau seniai įklimpo į štai tokią užslėptą emocinę prievartą, auklėja šio smurto atmosferoje vaikus, bendrauja smurto kalba darbe su kolegomis ar pavaldiniais, su draugais ar šiaip pažįstamais.

Ir tokia bendravimo forma perduodama kaip vienintelė įmanoma iš kartos į kartą.

Priekaištas paverčia bet kokius santykius vergove.

Kas yra priekaištas? Priekaištas – tai kaltinimas ar nepritarimas, kuris apkaltintam žmogui sukelia kaltės jausmą ir paskatina nuo tos užplūdusios kaltės bangos gintis.

Ir ginasi žmogus dažniausiai svaidydamas atsakomuosius priekaištus. Gaunasi savotiškas tenisas, kuriame kamuoliuko vaidmenį vaidina kaltė. O kalte nuspalvinti santykiai tampa toksiškais ir nepakeliamais. Jie atima iš abiejų partnerių pasirinkimo laisvę. Kadangi visada jaučiama baimė likti kaltu, visi žodžiai ir veiksmai tokiuose santykiuose nukreipti į kaltės jausmo vengimą.

Priekaištą atpažinti nesunku, jis visada skamba kaip „Tu-signalas”:

• Tu vėl padarei ne taip ir ne tą;
• Tu blogai pasielgei;
• Tu neteisingai tai darai.

Tai visada samprotavimai, laikantis pozicijos „Aš vertinu tavo veiksmus kaip blogus”. Bet aš nieko nekalbu apie savo požiūrį į tavo veiksmus, aš kalbu apie tave kaip asmenį ir aš tave smerkiu.

Jeigu štai taip pabendrausime ilgesnį laiką priekaištų kalba, santykiai galiausiai sugrius. Ir nesvarbu, išsiskyrė partneriai, ar liko kartu. Tiesiog santykiai taps priešiški ir nuodingi. Tokiuose santykiuose ir organizmas galiausiai suserga sunkiomis ligomis, ir neištikimybė – nereta viešnia, ir kitokių dramų pakanka per akis.

Kuo pakeisti priekaištus?

Už priekaištų visada slypi nepatenkinti priekaištautojo troškimai, poreikiai. Kitaip sakant, jis kažko nori paprašyti, tačiau daro tai priekaišto forma, prie kurios priprato augdamas, prie kurio pripratino tėvai.

Bėda ta, kad tėvai dažnai stengiasi padaryti vaiką sau patogiu ir paklusniu, dėl ko ima manipuliuoti kaltės jausmu. Juk žmogumi, kuris jaučiasi kaltas, kaip visi puikiai žinome, labai paprasta manipuliuoti.

Paskui toks vaikas užauga ir paaiškėja, kad nemoka kitaip bendrauti, kaip tik priekaištų kalba, o ir pats tapo baisiai jautrus kitų priekaištams.

Priekaišto alternatyva – prašymas. O prašymas – tai visada „Aš-signalas”.

Jeigu man kažkas nepatinka tavo elgesyje, visada galiu pasirinkti, kaip tau tai pasakyti: arba „tu blogas”, arba „mane tai liūdina ir man tai nepatinka, dėl to prašau, kad daugiau taip su manimi nesielgtum ir tokiu tonu nekalbėtum”.

Atkreipkite dėmesį, kad „Aš-signale” nėra priekaišto, vadinasi, neįjungiate partneriui gynybinės agresijos, neužkliudote jo kaltės jausmo.

Yra didelis skirtumas tarp frazių „Tu mane išgąsdinai” ir „Aš išsigandau, daugiau taip nedaryk, mane tai baugina”. Pirma frazė – priekaištas ir „tu-signalas”, o antroji – „aš signalas” ir prašymas.

Jei pasistengsite kiekvieną savo priekaištą paversti prašymu, nustos prastėti tiek santykiai, tiek savijauta, tiek sveikata.

Beje, „Tu man priekaištauji” – tai irgi priekaištas, o „Aš girdžiu tai kaip priekaištą, išversk, prašau, jį į prašymo kalbą” – tai jau prašymas.

Apie prašymus norėtųsi pasakyti dar kai ką.

Prašymas reiškia tiek sutikimą tą prašymą išpildyti, tiek neigiamą atsakymą. Nepamirškite šito, kai prašote. O štai priekaištas nepakęs jokio neigiamo atsakymo, kadangi paskui žodį „Ne” seks kaltės jausmas. Priekaištas nesuteikia teisės sakyti „Ne”, nesuteikia teisės pasirinkti.

Tai štai – svarbiausia yra nepaversti prašymų prievarta ir smurtu.

Jeigu jums jau pasakė „Ne”, palikite žmogų ramybėje. Teisę atsisakyti turi visi, įskaitant jus pačius.

Jeigu primygtinai reikalausite išpildyti savo prašymą, jūs jau pereisite į psichologinio smurto sferą. Iš esmės mes priekaištaujame vien dėl to, kad atimtume iš žmogaus teisę pasakyti mums „Ne”. Bet koks priekaištas paverčia santykius vergove.

.