Jau kuris laikas daugybė žmonių atkakliai ieško savo pašaukimo. Ši tema pasidarė nepaprastai populiari ir tiesiog persekioja mus – iš interneto, televizijos, spaudos, socialinių tinklų, pokalbių su draugais ir kolegomis darbe, kuris tikrai nepretenduoja į „gyvenimo darbą“. Kas yra negerai su tomis pašaukimo paieškomis?
Asmeninio efektyvumo trenerė Aleksandra Kacman siūlo pamąstyti apie tai, kodėl neverta pasiduoti madai ir vietoj nesibaigiančių savo pašaukimo paieškų užsiimti tuo, kas tikrai duos rezultatų.
I priežastis: pašaukimas neegzistuoja!
Nėra prasmės ieškoti to, ko nėra. Iš tikrųjų nėra jokio pašaukimo, to vieno vienintelio, siųsto mums iš aukščiau, kurį reikėtų surasti, kad taptume laimingi. Kiekvienas žmogus turi tam tikrų polinkių, kurie leidžia susiaurinti užsiėmimų ratą, ir sugebėjimų, darbų, kurie jam sekasi ir kuriuos daro su malonumu. Ir tie polinkiai per gyvenimą gali keistis. Todėl pašaukimo nėra, yra tik profesijos ir užsiėmimai, kurie jums dabar tinka. Jais ir reikia užsiimti, užuot ieškojus kažkokios ypatingos misijos.
II priežastis: mėgstamo užsiėmimo paieškos procesas gali būti begalinis ir neturėti aiškaus galutinio rezultato.
Mūsų interesai ir polinkiai per gyvenimą gali daug kartų pasikeisti. Mes įgyjame patirties, išbandome naujų dalykų, treniruojamės. Šiandien žmogaus mėgstamas užsiėmimas gali būti pasirodymai scenoje, o rytoj – koncertų organizavimas.
Reikia įsiklausyti į save, atkreipti dėmesį į savo interesus ir, svarbiausia, veikti. Mėginti, užsiimti įvairiais darbais, kurie potencialiai gali būti įdomūs. Vienas dalykas yra įsivaizduoti, kaip gera būti rašytoju, o kitas – realiai ištisomis dienomis rašyti romaną, išgyventi įkvėpimo momentus ir nusivylimus, kankintis svarstant kiekvieną naują siužeto posūkį.
Mėgstamo darbo ieškojimo procesas niekada nesibaigia. Reikia išmokti patirti malonumą iš paties darbo proceso ir pagal galimybę užsiimti tuo, kas patinka, nuolat judant į tikrų savo interesų ir talentų pusę.
III priežastis: pašaukimų gali būti daug.
Ne šiaip sau sakoma, kad talentingas žmogus yra talentingas visur kur. Visi žmonės yra talentingi. Tik dauguma neužsiima savo talentų ir polinkių vystymu. Jie nuo vaikystės įpranta nekreipti į juos dėmesio, daryti tai, ką liepė tėvai, kas yra lengvai padaroma, pelninga, populiaru, kitų vertinama.
Iš tikrųjų, kai mes pradedame skirti dėmesio vienam iš savo interesų ir imame sąmoningai vystyti jį, tai stebuklingu būdu mumyse pradeda skleistis ir kiti polinkiai.
„Neseniai pradėjau groti pianinu. Nors vaikystėje mokiausi muzikos mokykloje, seniai nesėdėjau prie instrumento, o noro buvo, – pasakojo A. Kacman. – Po kurio laiko atsirado noras piešti ir net mano dienoraštis, kuris anksčiau buvo skurdus ir griežtas, tapo išraiškingas ir kūrybingas. Matyt, kai tik mes leidžiame savo viduje slypintiems talentams išeiti į paviršių, jie pradeda pamažu lįsti lauk, o paskui stipria srove išsiveržia į mūsų gyvenimą. Jie nuspalvina gyvenimą džiaugsmo spalvomis, pripildo įkvėpimo ir kūrybinės energijos. Tai ir yra kelias į save, į savo paskirtį. O varginančios savo „pašaukimo“, kurio nėra, paieškos niekur nenuves.“
