Santykiai – tai padidinamas stiklas, parodantis, ko esama žmoguje

Daugeliui vyrų ir moterų atrodo, kad jie ieško meilės. Tačiau kai vyrai pradeda apie tai kalbėti, paaiškėja, kad jie nori susirasti mylimąją, turėti ją, laikytis jos ir nusiraminti ant jos krūtinės. Skirti jai visa tai, ką jie daro, liautis jaustis vienišais. Įsitikinti, pagaliau, kad su juo viskas gerai, kad jam daugiau neteks eiti į vakarėlius vienam.

Kai apie meilę ima kalbėti moterys, paaiškėja, kad jos nori kam nors priklausyti. Atsipalaiduoti žmogaus glėbyje ir tapti kieno nors – kas suteiks jai ramybę, savigarbą ir statusą. Jos nori, pagaliau, nustoti ieškoti atsakymų į netaktiškus klausimus, tokius kaip: “Kodėl tu netekėjusi?” ar “Kodėl neturi vaikų?”

Žmonės nori turėti, priklausyti, būti prisirišusiais ir pririšti kitus prie savęs. Tačiau su tikra meile tai neturi nieko bendro, kadangi meilė – tai laisvė. Prisirišimą, priklausomybę ir troškimą turėti žmonės klaidingai laiko meile.

Žmonės kontroliuoja mylimuosius, kad tie nesidairytų į šalis. Jie griebiasi už sutuoktinių, kaip skęstantys – už šiaudo. Laiko vyrus ar žmonas savo nuosavybe. Giriasi, didžiuojasi, priklauso. Turi, turi, turi ir labai bijo prarasti.

Visa tai sukelia daug kančių. Partneriai smaugia vienas kitą savo noru turėti. Naikina kits kitą, laikydami vienas kitą objektais. Ir santykiai galiausiai subyra. Arba prasideda nesibaigiančios kančios, nes gyventi drauge labai sunku, o išsiskirti apskritai siaubinga ir sudėtinga dėl labai stipraus prisirišimo.

Ir tada žmonės pradeda kalbėti, kad meilė kelia kančias. Pradeda kalbėtis apie tai su draugais, rašyti apie tai dainas ir eiles. Įsijunkite bet kurią radijo stotį, iš ten didžiuliu srautu liejasi dainos: “Aš myli tave, aš priklausau tau”, “Aš negaliu be tavęs” ir t.t. Meilė, prisirišimas ir turėjimas, neįmanoma gyventi be kito žmogaus – visa tai kažkodėl visada atsiduria viename sakinyje ar posme. Tačiau bėda ta, kad meilės ten kaip tik ir nebuvo. Buvo noras turėti ir pačiam priklausyti, o ne meilė. Būtent tai verčia kentėti.

Kai prisiriši prie žmogaus kaip prie dalelės savęs paties, išsiskirti labai skausminga. Ir daugelis kažkodėl laiko tai meile. Tačiau tikroji meilė – tai laisvė. Suvokimas, kad žmogus tau nepriklauso. Jis gali bet kuriuo momentu ateiti ir išeiti. P meilė gali atsitikti, o gali neatsitikti. Jos neįmanoma numatyti, nuspėti, išpranašauti. Ji gali ateiti iš niekur ir bet kuriuo metu išeiti.

Ir čia pasidaro realiai baisu, nes jei viso to neįmanoma kontroliuoti, tai gaunasi, kad reikia visai kitaip gyventi. Sąmoningai kiekvienu gyvenimo momentu. Nieko nelaukti ir būti viskam pasirengusiam. Gerbti kitą žmogų. Būti jam dėkingu už tai, kad jis su tavimi ir suprasti, kad tai jo laisvas pasirinkimas, o ne pareiga. Priimti jo jausmą kaip dovaną. Prisiimti atsakomybę už savo laimę, o ne užkrauti ją partneriui ir paskui iš jo reikalauti. Nustoti laikyti kitą žmogų savo gyvenimo prasmę ir paieškoti jos savyje. Suvokti, kad santykiai – tai padidinamas stiklas, kuris išryškina tai, ko žmoguje esama šiuo konkrečiu metu.

O tikra meilė įmanoma tuo atveju, kai žmonės laisvi ir patys už save atsakingi. Kai realiai paleidžia kitą kiekvieną kartą, kai išsiskiria. Nelaiko partnerio lopu, kuriuo galima užlopyti skyles savo savivertėje, o laiko jį dovana, kurios dėka tampi laimingesnis. Nepaverčia tavęs iš laimingo nelaimingu, o iš laimingo padaro dar laimingesnį. Tikra meilė kyla ne iš deficito, o iš pilnatvės. Ji duoda ir nieko nereikalauja mainais.

Tikra meilė negali teikti skausmo – tik džiaugsmą, pilnatvę ir laimę. Tačiau užaugti iki tokios meilės galima tik tada, kai savarankiškai tapsi laimingas. Kai nustosi laukti, kad kažkas padarys tave laimingu. Kai nustosi ieškoti.

Nustosi ieškoti ne dėl to, kad netekai vilties, o todėl, kad suradai save. Išmokai patirti malonumą iš buvimo su savimi. Atradai save ir dabar nori su malonumu pasidalinti tuo, ką radai, būdamas pasiruošęs bet kuriuo momentu priimti partnerio sutikimą arba atsisakymą.

Meilei aprašyti reikia atskiro teksto. Svarbiausia – suprasti, kad ji labai skiriasi nuo prisirišimo ir troškimo turėti, savininkiškumo.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *