Santykiai turi būti paprasti

Santykiai, pretenduojantys į ilgaamžiškumą, neturi būti sudėtingi. Tai aksioma. Patys pagalvokite, kiek laiko žmogus pajėgus knisti smegenis sau pačiam ir visiems aplinkui non stop režimu? Na, pusę metų, metus… Ypatingai tragiškais atvejais – keletą metų. O paskui jis visus užknisa ir publika tylomis išeina iš salės, palikdama herojų vieną prakaituoti ant scenos.

Taip vadinami sudėtingi santykiai, visi tie pliurpalai apie aukštas materijas – tai, atleiskite, kvailystės. Tai neteisingi santykiai. Aš rimtai. Tas pats, kas ateiti į autosaloną ir seilėtis, spoksant į prašmatnų Bentlį, nors santaupų net pirmam įnašui nepakanka. Galite vaikščioti į tą saloną metų metus, tačiau viskas, kas jums nusišviečia – paspoksoti ir padūsauti. Jūs aiškinsite visiems aplinkui, kad Bentlis – vienintelis jums tinkantis automobilis, užknisite visiems draugams ir giminaičiams smegenis tokiomis kalbomis, vaikščiosite, nutaisę gedulingą veidą, susigadinsite sau gyvenimą, kančia jums taps fetišu, bet nė karto taip ir nesusimąstysite, kad viskas, ko jums iš tikrųjų reikia – tai tvirtas, patikimas darbinis arkliukas su veikiančiu kondicionieriumi ir teisingai parinktomis padangomis. Automobilis, kuris garantuotai nuveš jus iš taško A į tašką B.

Santykiai turi būti paprasti.

Nesvarbu, ar jis fizikos genijus, ar paprastas vairuotojas Petras, nesvarbu, koks jo išsilavinimas, kiek moka užsienio kalbų, kiek moterų turėjo, ar gerus eilėraščius rašo. Svarbu tik tai, kiek jums su juo komfortiška. Jeigu jis įvaro jums depresiją, jeigu jums su juo ne ką geriau, negu vienai, jeigu jis mėgsta visas tas frazes „aš tam dar nepasiruošęs” ar „mums dar reikia palūkėti”, ar „tai taip sudėtinga” – siųskite jį ant trijų raidžių. Ar mylėjote jį iš tikrųjų, ar tai buvo vien laikinas kvaitulys – vis tiek suprasite tik gerokai vėliau, taip kad išvydama jį, nieko labai neprarasite.

Meilės būsenos apskritai neįmanoma apibūdinti, meilę galima supainioti su geismu, pagarba, įpročiu, pavydu, noru atsiteisti ir dar daugybe dalykų. Iš „sudėtingų” santykių jūs neišlošite absoliučiai nieko, išskyrus galvos skausmą. Jeigu jis jums reikalingas, šitas galvos skausmas, jeigu negalite be jo gyventi, susiraskite savyje drąsos prisipažinti, kad jums reikia ne šito konkretaus vyriškio, o galvos skausmo, kurį drauge su juo gaunate.

Kartoju dar ir dar kartą: santykiai turi būti paprasti. Juk jums reikės nuo šito žmogaus vaikus gimdyti, bendrą ūkį turėti, planus kurti, į svečius vaikščioti, bendrauti su giminaičiais ir apskritai gyventi visą tą labai primityvų buitinį gyvenimą. Ir jeigu manote, kad galėsite jo išvengti – smarkiai, labai smarkiai klystate.

Juk kaip gyvenime būna? Iš pradžių mums reikalingas aukštas, gražus, protingas, turtingas, seksualus, romantiškas kalės vaikas ir tik žymiai vėliau suprantame – juk išties viską suprantame! – kad reikalingas tiesiog žmogus, kuriuo galima pasikliauti, kuris bus šalia tavęs, velniai rautų, ne tada, kai jam ten galvoje kažkas teisingai spragtelės, o visada. Pastoviai, suprantate? Dėl to patikimumas – tokia svarbi savybė.

Šiam žmogui teks padėti jums pačiais sudėtingiausiais gyvenimo momentais, kai jau visiškai šakės: žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn – ir aleliuja. Dėl to atsakingumas – irgi be galo svarbi savybė.

Jums norėsis dalintis su juo džiaugsmu ir liūdesiu, pergalėmis ir pralaimėjimais, svajonėmis ir būgštavimais, dėl to mokėjimas suprasti – apskritai šakės kaip svarbu.

Jūs ištyrinėsite jį skersai ir išilgai, judu suprasite vienas kitą iš pusės žodžio, prisitaikysite, prisitrinsite vienas prie kito, kaip prisitrina darniai veikiančio mechanizmo detalės, jūs barsitės ir taikysitės, nes jis – tai ne jūs, tai kitas žmogus, nors ir prisitaikė prie jūsų kaip ir jūs prie jo. Dėl to pakantumas – be jo paprasčiausiai neįmanoma.

Jums teks pastoviai dalinti save vienas kitam, gabalėlį po gabalėlio, naikinant savo viengungiškus įpročius, beieškant kompromiso, dėl to lankstumas – irgi labai svarbu.

Jums teks priimti svarbius sprendimus – drauge ir atskirai. Ir tie sprendimai tikriausiai pakeis jūsų dabartinį gyvenimą, dėl to be pasitikėjimo – neįmanoma.

Prisipažinkite – kai jums buvo dvidešimt metų, jūs juk apie nieką iš čia išvardintų dalykų negalvojote? Norėjosi, kad jis privažiuotų sportinius automobiliu, padovanotų gėlių ir labai gražiai pabučiuotų tiesiai į lūpas. Ir kad galėtumėte grožėtis jo nuostabiomis akimis ir apskritai viskas būtų kaip filmuose.

Tai štai – visa tai absoliučiai nesvarbu. Nusispjauti, gražus jis ar negražus, aukštas, ar žemas, lieknas, ar apvalus. Viskas, ko jums iš jo reikia – tai suvokimo, kad štai su šituo konkrečiu žmogumi – kad ir į patį pasaulio kraštą. Kad kai jis su jumis – jums labai gera. Ir kad be jo bus žiauriai blogiau negu su juo.

Patikėkite manimi – kai atsigręšite po 20 metų atgal, kai visiškai kaip ir pačioje pradžioje su mielu noru matuosite jam temperatūrą ir padėsite rašyti jam testamentą, nors jis tik du kartus nusičiaudėjo, kai jau baigsis, pagaliau, pokalbiai iš širdies apie tai, kurlink einate, nes jūs jau atėjote ten, kur jums reikia – štai čia ir bus tikra meilė. Meilės iš anksto neapskaičiuosi ir nesuplanuosi. Niekada.

O visi tie „sudėtingi” santykiai… Net nežinau… Nueikite į kokius nors kursus. Ar našlaičiams padėkite. Palikite savo vargšes smegenis ramybėje, joms ir be jūsų kvailysčių darbo pakanka.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *